Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lizanijui – Abilėnės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmių atleidimui gauti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje: „Tyruose šaukiančiojo balsas: taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“. (Lk 3, 1–6)
Ši advento evangelija sausais sakiniais mus perkelia į naujo amžiaus aušrą. Jono liudijimas apie Kristų apibūdino senosios eros pabaigą ir naujos pradžią.
Tai – pranašysčių išsipildymo metas. Šį didžiausią įvykį evangelistas Lukas aprašo pasaulinės istorijos kontekste, atidžiai patikslina datas, trumpai apibūdina to laiko politinę padėtį. Tuo nurodoma, kad evangelijos žinia nėra kažkur pakibusi, o mus pasiekė konkrečiomis istorinėmis aplinkybėmis.
Evangelistas Lukas rašo, kad tomis dienomis Dievo žodis dykumoje atėjo Jonui, Zacharijo sūnui. Tokias frazes dažnai galima rasti Senajame Testamente, nes Dievas periodiškai pašaukdavo pranašus atlikti tam tikras užduotis.
Toliau užrašytos eilutės yra citatos iš Izaijo knygos 40, 3-5. Kai Artimųjų Rytų kraštų valdovai ketindavo patikrinti savo turtą, žemes, valdas, jie pirma savęs siųsdavo pasiuntinius įspėti žmones, kad sutvarkytų kelius, kuriais vyks jų karalius. Jie turėdavo pašalinti iš kelio monarchui kliūtis, kad jo kelionė būtų saugi.
Taigi, Jonas Krikštytojas laikomas Karaliaus šaukliu. Tačiau ne apie dulkėtus Izraelio vieškelius Jonas bylojo. Jis ragino žmones paruošti širdis ir gyvenimus. „Viešpats ateina”, – rėkė jis, – paruoškite Viešpačiui kelią”, t. y. pakeiskite savo gyvenimo būdą.
Gyvename pasaulyje, kuriame, simboliškai tariant, kreivų kelių tikrai daug. Jonas Krikštytojas primena, kad kiekvienas mūsų privalo įteikti savo gyvenimą Viešpačiui, kad Viešpats galėtų jį panaudoti tikslingai.
Tačiau ne tik turėtume įsiklausyti į Joną Krikštytoją, bet, kaip ir jis, tapti Jėzaus šaukliais. Adventas primena, kad Viešpats grįš. Mes būdami Bažnyčia ruošiame Jam kelią, esame Jo balsas šio pasaulio dykumoje. Adventas yra puiki galimybė įsiklausyti ir išgirsti, ką Viešpats byloja mūsų širdims.
Tomas Viluckas
Susiję įrašai:
- ADVENTO ŽMOGUS
- BALSAS
- KEISTUOLIS DYKUMOJE
- JĖZAUS PRADĖJIMO EVANGELIJOS – MITAI AR LIUDIJIMAI?
- TRYS ADVENTAI
