Ilgai laukti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos pasekmių nereikėjo. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė antradienį įregistravo Lietuvos Respublikos partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą. Be kita ko, jame numatyta, kad įstatymas nebūtų skirtas tik vyro ir moters bendram gyvenimui nesusituokus reguliuoti, o aiškinamajame rašte užsimenama, jog Strasbūro teismas 2003 metais yra konstatavęs, kad teisę į šeimos gyvenimą turi tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų šeimos.
Pagal daugelyje valstybių paplitusią praktiką Partnerystės įstatymas pirmiausia siekia reguliuoti ne santuokoje gyvenančių asmenų turtinius santykius dėl bendrai naudojamo ar padalijamo turto. Ne vienas galėtų papasakoti istorijų, kaip patikėjusios viešosios nuomonės dogma, kad svarbiausia meilė, o ne „įspaudėlis“ popieriuje, po bendro gyvenimo dešimtmečio dažniausiai moteriškos lyties atstovės atsidurdavo gatvėje tuščiomis rankomis.
Šiuo atžvilgiu Partnerystės įstatymas būtų neblogas saugiklis. Tačiau po „saliamoniško“ KT išaiškinimo atsiranda keletas paradoksų. KT pareiškus, kad „išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“, tampa visai nesuprantama, kodėl sugyventiniai turėtų savo santykius kažkaip įteisinti. Juk nustatant šeimos turinį yra reikšmingas emocinis prieraišumas, o ne forma. Jei „antspaudas pase“ nieko nereiškia, kodėl sugyventinių poros turėtų vargintis ir išsiimti partnerystės liudijimą? Popieriuką, kuris abejotų jų ryšio tvarumu…
Jei ne šis lengvabūdiškas KT sprendimas, Partnerystės įstatymas būtų tik reguliuojantis turtinius santykius ir vieną kitą poros dalyvių įsipareigojimą. Tačiau KT nuvertino pačią teisinių procedūrų reikšmę porų gyvenime, emocinius ryšius pakylėdamas į šeimos rangą. Tuo KT tik pasiuntė signalą, kad „popieriais“ per daug rūpintis neverta.
Dabar Partnerystės įstatymas taptų tarsi santuokos dubliažu. Šia prasme KT tik dar labiau įkaitino aistras visuomenėje. Homoseksualių porų statuso klausimas iškilo visu smarkumu. Štai A.M.Pavilionienė motyvuodama, kodėl jos pateiktame Partnerystės įstatymo projekte atsirado vietos tos pačios lyties partneriams, aiškina, kad homoseksualių porų partnerystės įteisinimas būtų didelis žingsnis į priekį.
Toks įteisinimas būtų svarstytinas, net priimtinas, jei Partnerystės įstatymas apsiribotų tik turtiniais klausimais. Tačiau dabar partnerystės įteisinimas reikštų šeimos įregistravimą. Kitaip tariant, jei Seimas pritartų M.A.Pavilionienės pateiktam projektui, Lietuvoje oficialiai atsirastų homoseksualų šeimos.
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo pirmininko lūpomis jau paskelbė, kad nepritars M.A.Pavilionienės siūlymui. Lieka atviras klausimas, ar be jų paramos įmanoma, kad ši įstatymo nuostata išvystų dienos šviesą.
Net jei tai nepavyks netolimoje ateityje, šis klausimas periodiškai vis iškils įvairiose situacijose. Politinės partijos, ypač tos, kurios pretenduoja į valdžios formavimą, turėtų apibrėžti ir įvardyti savo poziciją homoseksualių „šeimų“ atžvilgiu. Jas pagal savo vertybines nuostatas ir įvertintų rinkėjai. Taip turėtų būti normalioje demokratinėje valstybėje.
Teisininkų diktatūros sąlygomis, KT pateikus išaiškinimą dėl šeimos, anksčiau ar vėliau homoseksualų poros savo turėtų pasiekti. Tačiau ten, kur žmonės pilietiški, yra svarių būdų priešintis tokiems procesams. Pavyzdžiui, 2008 metais Kalifornijos valstijos (JAV) Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims yra nekonstitucinis. Teismo sprendimas skelbė, kad teisėjai neatrado jokios priežasties, kodėl turėtų būti draudžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos.
Tai reiškė teisinį precedentą, kad Kalifornijos pavyzdžiu paseks kitos valstijos. Tačiau nesnaudė prigimtinės santuokos gynėjai. Mormonai surinko reikiamą parašų kiekį ir sušaukė referendumą, kuris pakeitė įstatymus ir panaikino šias santuokas.
Tai rodo, kad paskutinis žodis visada priklauso ne politikams ir teismams, o mums.
Susiję įrašai:
- DĖL ŠEIMOS KONCEPCIJOS
- MARGIRIO KOMPLEKSAS IR ŠEIMOS APIBRĖŽIMAS
- KONSTITUCINIS TEISMAS ATIDARĖ PANDOROS SKRYNIĄ
- VALSTYBĖ BE ŠEIMOS – PASMERKTA
- ISTORINĖ BAŽNYČIOS GALIMYBĖ
