Vakar įvyko pasaulinė, režisieriaus Yann Arthur-Bertrand filmo „Namai“, premjera. Pasirinkta data neatsitiktinė, nes birželio 5 d. – Pasaulinė Jungtinių Tautų aplinkosaugos diena. Vienu metu filmas buvo išleistas daugiau nei 80 šalių, kadangi filmo kūrėjų tikslas – perduoti žinią kuo didesniam žiūrovų skaičiui. Belieka džiaugtis, kad Lietuva taip pat prisijungs prie šios iniciatyvos ir mūsų šalies gyventojai keliuose kino teatruose ir per BTV galėjo pamatyti šį darbą.
Žiūrėjau ir aš. Koks įspūdis? Puikiai nufilmuota propaganda. Jai pateikti panaudotas naratyvas, kas būdinga postmodernui, bet tuo viskas ir baigiasi. Kitkas – nuolatinis moralizavimas, gąsdinimai, apokaliptinės prognozės, žaliosios mantros. Keliose vietose norėjosi snausti. Nusibodę sulėtinti vaizdai su besiblaškančiu banginiu, linguojančiomis dramblio ausimis, o galvijų fermų prilyginimas koncentracijos stovykloms – gryniausia šventvagystė. Beje, apie mėsos valgymo žalą buvo užsiminta net tris kartus, o žuvies – du. Veganų propaganda ir tiek.
Po šio filmo netapsiu veganu ar vegetaru. Tačiau nuomonė, kad reikia ieškoti energetinių alternatyvų sustiprėjo. Beje, filme koncentruotai pateikiama daug faktų apie išaugusį vartojimą, urbanizaciją. Tiesa, neapsieita be prieštaravimų (pvz. teigiama, kad išauginama augalų du kartus daugiau nei žmonėms reikia, o vėliau sakoma, kad bus neįmanoma išsimaitinti padidėjus gyventojų skaičiui iki 9mlrd.) Dar kartą įsitikinau, kad ekologinės problemos yra stipriai susijusios su neišsivysčiusiomis šalimis.
Filmas ilsina akis, verčia mąstyti apie aplinką, ieškoti alternatyvų. Todėl savo tikslą jis pasiekė. Žalioji propaganda paveiki?
Susiję įrašai:
- “ZEITGEIST”:GRUBI PROPAGANDA
- BŪNA IR TOKIŲ SVEČIŲ (USHPIZIN)
- “JUODOJI GULBĖ”:PAŽVELGTI Į MŪSŲ PRIGIMTIES GELMES
- “LIUDIJIMAS” APIE LIUDIJIMĄ
- PIRMASIS BUČINYS EKRANE