„EUROVIZIJA“ – 2008: RUSAI ATĖJO

Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursas Belgrade tik patvirtino kalbas apie politinį šio renginio atspalvį. Alyvos į ugnį papylė ir šio konkurso nugalėtojas Dima Bilan pareiškęs, kad: „Eurovizijos“ konkursas – tai, aišku, muzika, emocijos, bet, vis dėlto ir politika“

Tiesa, politinis šio konkurso prieskonis buvo „užkoduotas“ vos tik jame įsigaliojo taisyklė, kad balsuoja televizijos žiūrovai, nors ir prieš tai puikiai galiojo nerašytas „geografinis principas“, taisyklė „kaimynai už kaimynus“. Tačiau tai perdaug niekam nekėlė problemų, nes konkurse dalyvaudavo vien laisvosios Europos šalys, tad nebūdavo itin rimtų sunkumų. Žinoma, peržiūrėjus visų nugalėtojų sąrašą iki paskutinio dešimtmečio, krenta į akis tai, kad jame itin retai randame Pietų Europos šalių (suomių, islandų apskritai nėra) atstovų pavardes.

Visgi situacija kardinaliai pasikeitė išsiplėtus Europos transliuotojų asociacijai (EBU), technologijoms leidus užtikrinti balsavimą telefonu ir SMS. Mes pamatėme, kad Europa yra marga ir čia yra ryški mentalitetų bei kultūrų sankirta. Rytų Europa turi visiškai kitokį mentalitetą, požiūrį nei Vakarų. Dingo eurovizinis formatas, o pačiame konkurse esminis aspektas tapo jo televiziškumas, t. y. kaip jis žiūrimas, o ne tik girdimas.

Ar tokiame globaliame televizijos konkurse kaip „Eurovizija“ įmanoma išvengti politikos? Ko gero, ne, nes pats konkurso formatas, kai atlikėjai atstovauja valstybėms, suteikia erdvės politizavimui. „Eurovizija“ pagal žiūrovų auditoriją nusileidžia tik sporto varžybų transliacijoms, tad nacionalinis elementas toks būdingas sportui įsiterpia ir čia. Be to, ne paskutinį vaidmenį išsiaiškinant laimėtojus turi ir emigrantų balsai. Tai paaiškina sėkmingus armėnų, albanų, rumunų, rusų, musulmoniškų ir Balkanų šalių pasirodymus. Juk vokiečiai, anglai, prancūzai, skandinavai gyvena savo kraštuose…

Tačiau jau praėjusiais metais politinis akcentas buvo stiprus, bet ne toks drastiškai pastebimas kaip šiemet. Štai pernykštės konkurso laimėtojos, serbės Marijos Šerifovič pasirodymas simbolizavo pažemintą Serbiją, apsuptą sesių, – nuo didžiosios Serbijos atsijungusių teritorijų. Ne veltui Šerifovič aktyviai per prezidento ir parlamento rinkimus rėmė nacionalistą Tomislavą Nikoličių ir jo partiją. Priimdamas nugalėtojo apdovanojimą iš Marijos Šerifovič rankų, Dima Bilanas džiaugėsi, kad laimėjo būtent Serbijoje, kad yra dviejų tautų draugystė.

Rusijos pergalė „Eurovizijoje“, antra ruso Filipo Kirkorovo prodiusuojamos ukrainietės Ani Lorak vieta, neblogos nusipelniusios Rusijos artistės abchazės Dianos Gurckajos pozicijos reikšmingos tuo, kad parodo, jog posovietinėje erdvėje Rusija dominuoja ne tik energetiškai, ekonomiškai, bet ir kultūriškai. Ir jei už kitų dominančių slypi ne vien politiniai, bet ir finansiniai sumetimai (vardan, kurių kaip žinome neretai atiduodama viskas), tai kultūrinė Rusijos dominantė pavojinga tuo, kad kalbama apie mentalitetą.

Sutikime, kad nieko keista, jog dėl didelio rusakalbių skaičiaus Estijoje ir Latvijoje pirmą vietą per „Eurovizijos“ balsavimus gauna Rusija, bet kai tai atsitinka Lietuvoje tenka suklusti. Juk pagal „geros kaimynystės“ principą tarsi turėtume palaikyti latvius ir lenkus… Tad beliktų apgailestauti, jog Rusijos pramogų kultūra įtakinga pas mus, jei nepersekiotų įspūdis, kad esama kažkokio vasališko mentaliteto, kad tai kas rusiška traukia kaip magnetas. Deja, šis magnetas ne iškilūs kultūros pavyzdžiai, bet primityvioji „popsucha“, kurios viršūnė yra Dima Bilanas.

Rusija itin sureikšmino šią pergalę, nes laimėtojas išsyk susilaukė prezidento D. Medvedevo padėkos. Ši šalis šiuo metu stiprėja ekonomiškai ir tai lemia jos tarptautinius pasiekimus sporto ir popkultūros srityse. Padidėjęs dėmesys iš valdžios pusės šiems pasiekimams aiškintinas tuo, kad kinta jos įvaizdis pasaulio, Europos bendruomenės akyse. Iš šalies pralaimėtojos, ji tampa čempionų šalimi, todėl jai kiekvienas globalesnis laimėjimas yra svarbus.
Tad politika šįsyk „Eurovizijos“ dainų konkurse užgožė muziką. Šou baigėsi, bet liko jo užduoti klausimai ir nemalonios mintys, jog net pramogos tampa neregimų kovų erdve.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: