Net krepšinio nemėgstantys žmonės negali paneigti, kad Lietuvoje prasidėjęs Europos čempionatas yra reikšmingiausias visuomeninis įvykis per visą nepriklausomos valstybės istoriją. Europoje ir pasaulyje krepšinis pagal populiarumą neprilygsta futbolui, bet tai žaidimas, kuris gniaužią kvapą milijonams žiūrovų. Todėl tokio masto įvykio kaip Europos krepšinio čempionatas organizavimas mūsų krašte yra požymis, kad esame pajėgūs gerai surengti aukščiausio lygio varžybas.
Visų pirma šis čempionatas – puiki galimybė mūsų valstybei pasireklamuoti europiečių akyse. Juk šiomis dienomis į Lietuvą atvyksta šimtai žurnalistų, tūkstančiai turistų, o krepšininkų rungtynės bus transliuojamos į keliasdešimt šalių. Tai reiškia, kad visi tie žmonės yra potencialūs mūsų krašto ambasadoriai užsienyje ir kad Europos žiniasklaidos priemonėse kone tris savaites bus minimas Lietuvos vardas. To neįmanoma pasiekti jokiomis milijonus litų kainuojančiomis Lietuvos įvaizdžio koncepcijomis.
Atrodytų, situacija palanki, bet medaus statinę kartina deguto šaukštai. Štai Prancūzijos žurnalistui Šiauliai pasirodė aptriušusių sovietinių blokinių namų, geležinkelių, aprūdijusių angarų prikimštas niūrus miestas. Kokį įspūdį užsienio krepšinio aistruoliams padarys Panevėžio ir Alytaus viešbučiai? Kaip atrodo pačią pirmą dieną prie arenų piketuojantys ugniagesiai?
Tai ženklai, jog tarptautinė krepšinio šventė įkvepia mus ne solidarumui, norui, kad mūsų krašto svečiai išsivežtų kuo geresnius įspūdžius, o trumpalaikiams tikslams. Kaip skaičiuojama, tokio masto renginiai duoda valstybėms, miestams, vietos verslininkams neblogą pelną, todėl konkurencija juos rengti būna didžiulė. Tačiau tai nepateisina beprotiškai sukeltų viešbučių ir aptarnavimo paslaugų kainų. Štai Vilniuje kambariai viešbučiuose pabrango tris kartus, o miestų, kuriuose vyksta čempionato rungtynės, kavinėse kai kur puodelis kavos pasiekė 8 litus, bokalas alaus – 12 litų. Išeina, kad užsieniečiams demonstruojame, jog kainų dydžiu jau pasiekėme Vakarų Europą. Tačiau kaip jausimės, kai svečiai, pamatę tai ir įvertinę Lietuvos miestų išsivystymo lygį, paklaus apie mūsų uždarbį, kai stebėsis, kaip šioje valstybėje žmogus gali pragyventi? Mums beliks konstatuoti, kad dėl to atidarydami Kauno areną nušvilpėme premjerą ir nešame kudašių į Angliją ar Norvegiją.
Sunku paaiškinti ir kitus krepšinio šalies paradoksus. Pavyzdžiui, kad Europos krepšinio čempionatas tik menkai matomas paprastam Lietuvos žmogui. Pirmenybių transliacijas uzurpavusi užsienio kapitalo komercinė televizija TV3 sumanė jas sukišti į mokamą kanalą. Jei būtų neįpareigojęs įstatymas, tas pats būtų nutikę ir nacionalinės rinktinės rungtynėms. Belieka nostalgiškai prisiminti laikus, kai Europos čempionato dienomis visuomeninis transliuotojas savo eterį užleisdavo tik krepšiniui…
Tad neverta stebėtis, kad pirmosios čempionato rungtynės vyko pustuštėse arenose. Juk nesame įpratę žiūrėti ne savų, o kitų žaidimo, nes krepšinis mums yra tapęs ne puikiu reginiu, bet patriotizmo katalizatoriumi. Gerai bent tiek, kad krepšininkų pergalės vienija, kuria bendrumo jausmą, verčia plakti širdis išvien, patirti euforijos akimirkų.
Šiaip ar taip, Europos krepšinio čempionatas paveiks mus, parodys, kokie esame. Gal sulaukę tiek svečių pagerinsime savo bendrąją kultūrą, geranoriškumą, saugumo atmosferą viešose erdvėse? Gal atsiras savivertė, kad sugebame ir ką nors gražaus nuveikti?
Susiję įrašai:
- KREPŠINIO ŠVENTĖ KLAIPĖDOJE
- KIENO ALUS, TO IR TAISYKLĖS?
- DIEVAS TARĖ: „TEBŪNIE KREPŠINIS!“
- PINGVINŲ ŠALIES STADIONAI
- NACIONALINĮ ORUMĄ LEMIA NE BVP DYDIS
