Ši savotišką anticredo radau Panevėžio vyskupijos internetinėje svetainėje. Sakau „Amen“po juo. Įspūdinga, bet po juo pasirašė ir vyskupas Jonas Kauneckas.
TAIP. AŠ NIEKADA NETIKĖSIU
Dievu, kuris „sučiumpa“ žmogų nuodėmėje.
Dievu, kuris pasmerkia materiją.
Dievu, kuris negali atsiliepti į nuoširdų ir gilų žmogaus verksmą: „daugiau nebegaliu“.
Dievu, kuris mėgaujasi skausmu.
Dievu, kuris draudžia džiaugtis.
Dievu, kuris neleidžia žmogui mąstyti.
Dievu, kuris laimina naujus žmonijos Kainus.
Dievu magų ir burtininkų.
Dievu, kuris gąsdina.
Dievu, kuris nesileidžia vadinamas „TU“.
Dievu, kuris Bažnyčią paverčia vienos rasės, kultūros ar kastos monopoliu.
Dievu, kuriam nereikia žmogaus.
Loterijos Dievu, kurį galima atsitiktinai laimėti.
Dievu, teisėju ir valdininku, su reglamentu rankoje.
Vienišu Dievu.
Dievu, kuris nesišypso matydamas žmogaus išdaigas.
Dievu, kuris teisia.
Dievu, kuris siunčia į pragarą.
Dievu, kuris nemoka išlaukti.
Dievu, kuris visada reikalauja dešimtuko už egzaminą.
Dievu, kurį galima „išaiškinti“ filosofiškai.
Dievu, garbinamu tų, kurie kitus gali pasmerkti mirčiai.
Dievu, negalinčiu mylėti tų, kuriuos atmeta visi.
Dievu, negalinčiu išvaduoti iš vergijos.
Dievu, kuris negali suprasti išsitepliojusių, užuomaršų vaikų.
Dievu, kuris trukdo žmogui augti, keistis, pranokti patį save ir tapti „beveik dievu“.
Dievu, kuris reikalauja iš žmogaus būti „beveik ne žmogumi“.
Dievu, kuris neatsisėda už stalo mūsų žmogiškose šventėse.
Dievu, kurį gali suprasti tik subrendę ir protingi.
Dievu, kurį gali priimti egoistai.
Dievu, kuris atmeta lytiškumą.
Dievu, kuris sako „tu dar už tai susimokėsi“.
Dievu, kuris gailisi davęs žmogui laisvę.
Dievu, kurį domina sielos, o ne žmonės.
Dievu tų, kurie sakosi myli Dievą, o nemyli kitų.
Dievu, kuriam patinka žmonės sakantys „visada viskas gerai“.
Dievu, kurį pamokslauja kunigai, manantys, kad pragaras yra pilnas, o dangus pustuštis.
Dievu kunigų, kurie turi iš anksto paruoštus atsakymus į visus klausimus.
Dievu, kuris pateisina karą.
Dievu, kuris įstatymą iškelia virš sąžinės.
Dievu, kuris „nusineša“ gyvybes ir „siunčia“ vargą.
Dievu, kuris niekada neapsiverkė dėl žmonių.
Dievu, kuris susiriša su politika.
Dievu negalinčiu įsimylėti žmogaus.
Dievu, kuris negalėjo tapti tikru žmogumi.
Dievu, kuris nėra gimęs iš moters ir nėra atidavęs žmonėms savo motinos.
Dievu, kuris nebegali viltis didžiausiojoje neviltyje.
Dievu, kuris sunaikina mūsų kūną, o ne prikelia.
Dievu, kuris mirė.
NE! MANO DIEVAS YRA KITOKS!
Pagal Juan Arias „Il dio in qui non credo“
Susiję įrašai:
- PAS KĄ SKRAIDO ANGELAI
- T. IR J. VILUCKAI: „DĖKOJAME DIEVUI UŽ NEGALIĄ, PER KURIĄ ESAME KARTU“
- KĄ BYLOJA MAŽOSIOS TERESĖS PASAULIS
- AR GALI MĄSTANTIS ŽMOGUS TIKĖTI DIEVO APREIŠKIMU?
- AR TURTINGOSE ŠALYSE GYVENA MAŽIAU RELIGINGI ŽMONĖS?
