DAUGIAU UŽ MILIJONĄ

XXXII EILINIS SEKMADIENIS. Mk 12, 38-44

Esame įpratę prie gailestingojo ir mylinčio Jėzaus vaizdinio. Žinoma, jis toks ir yra. Tačiau Gelbėtojo kalba pasikeičia, darosi rūsti, kai jis prabyla apie religinę veidmainystę.

Jėzus „netoleruoja“ religingumo, kuriame išoriniai veiksmai neatitinka vidaus. Dvasingi veidai, gražios kalbos, o širdis toli nuo Dievo ir artimo žmogaus. Kaip dažnai sutinkame tokią situaciją mūsų bažnytiniame gyvenime!

Jėzus, pagirdamas našlę, moko mus, kad tikras religinis veiksmas turi būti nuoširdus. Jėzui nesvarbu aukojimo dydis, jam pagrindinis dalykas – širdies nusiteikimas. Ši našlė mūsų bažnyčiose būtų išjuokta, nes jos auka šių dienų Lietuvoje atitiktų 13 eurocentų. Ji turėjo labai mažai ir atidavė viską.

Mes gūžtelėtume pečiais pamatę tokią auką. Tikrai turėtume stebėtis, kad Naujasis Testamentas ir Jėzus davė mums dosnumo pavyzdžiu asmenį, kuris paaukojo vos du skatikus.

Tačiau Dievas yra „atvirkštukas“, jo logika išmuša iš vėžių mūsų mąstymo schemas. Mums reikia šios suvargusios našlės pavyzdžio ne tam, kad pinigines bažnyčiose ištuštintume, bet, kad savo širdys pakratytume.

Gal kas nors mano turįs mažai turto ar asmeninių gabumų, kuriuos galėtų duoti Kristui, tuomet pasitraukia, niekam nelenda į akis.

Tačiau nepamirškime – jei mes surinktume viską, ką turime savo žinioje ir įmestume į „aukų“ skrynią Dievui, tuomet Jėzus sukurtų su pasauliu ir su mumis tai, ko mes net negalime įsivaizduoti.

Todėl, kad jis skaičiuoja ne kaip verslininkas ir jam 13 eurocentų būna daugiau, nei milijonas eurų.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: