Nesibaigiantys teismų procesai dėl rinkimų teisėtumo, merų perrinkimai susidarius naujoms koalicijoms, keisčiausi koaliciniai dariniai, atotrūkis nuo piliečių, nejautrumas elementarioms gyventojų problemoms, klestinti korupcija, klaninė valdymo sistema – tai mūsų savivaldybių charakteristikos. Šie skauduliai diskredituoja valstybę, demokratiją, partijas labiau nei iš reprezentacinių lėšų nupirktas rulonėlis tualetinio popieriaus.
Vienintelis būdas keisti esamą padėtį – reformuoti savivaldą, jos sudarymo principus. Tenka priminti, jog 2007 metais Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, ribojusi nepartinių piliečių teises į jas kandidatuoti, prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad kituose savivaldos rinkimuose galės dalyvauti ir nepartiniai piliečiai, bet tam reikia pakeisti dabar galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą.
Birželio 17 dieną Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vyko klausymai dėl šio įstatymo pataisų. Minėtas KT nutarimas pagal jų projektą tarsi turėtų būti vykdomas, tačiau liktų barjerai, kurie neleistų įgyvendinti realaus visuomenės dalyvavimo ir atstovavimo savivaldoje.
Visuomeninės organizacijos, bendruomenės siūlė pereiti prie dviejų pakopų savivaldos – įteisinti seniūnijų tarybų rinkimus, kurie būtų rengiami kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Žinoma, tuomet seniūnijoms reikėtų suteikti realų ekonominį savarankiškumą, perduoti, pavyzdžiui, jų kompetencijai kultūros ir švietimo paslaugas, socialinę rūpybą ir kita. Tai reikštų, kad susidarytų sąlygos rastis savivaldos modelių įvairovei, būtų atsižvelgta į tai, jog mūsų savivaldybės labai skirtingos (kaimo vietovių, miestelių, didžiųjų miestų). Kitaip tariant, vyktų reali vietos valdymo reforma, perleidžiant kuo daugiau valdymo svertų piliečiams.
Deja, į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta. Vėl neatsirado politinės valios imtis solidžios vietos savivaldos reformos. Toks politikų nusiteikimas rodo, kad jie tiesiog nepasitiki piliečiais, esą šie atsidurs “arčiau valdžios” ir nesugebės deramai ja pasinaudoti. O gal tai nenoras paleisti galios svertų, kurie duoda ir finansinės naudos? Todėl logiška, kad piliečiai politikams atsako tokiu pat nepasitikėjimu.
Tačiau atsisakius savivaldos reformos visuomenininkai ir bendruomenės tikėjosi, jog bus apčiuopiamų pokyčių rinkimų sistemoje. Šios viltys nepasitvirtino paaiškėjus, kad pagal teikiamą projektą išsaugoma proporcinė rinkimų sistema. Įgyvendinant KT nutarimą rinkimuose bus leista dalyvauti ir save iškėlusiems asmenims, bet jie turės vienytis, sudarinėti sąrašus.
Atrodytų, žingsnis į priekį, kita vertus, tai reiškia, kad seniūnijų gyventojai, vietos bendruomenės savo atstovų savivaldybių tarybose neturės. Juk dalyvaujant rinkimuose per sąrašus kokio nors rajono specifiniai klausimai nebus įdomūs visam miestui. Tai itin aktualu didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose. Tokia rinkimų sistema nepartinių sąrašus paverčia menkais konkurentais partijoms, kurių atstovai vienmandatėse apygardose tikriausiai pralaimėtų gyventojų iškeltiems, jų gerai pažįstamiems kandidatams. Todėl tokiam rinkimų scenarijui paprasčiausiai neleidžiama išvysti dienos šviesos, o keli per stebuklą į tarybas patekę nepartiniai asmenys daug kraujo nepagadins…
Ko gero, paprasčiausia išeitis būtų įteisinti mišrią rinkimų sistemą, pagal kurią renkame Seimą. Tada tipinėje savivaldybės taryboje iš 24 narių 12 būtų renkami per sąrašus, kiti – tiesiogiai. Tačiau ir toks sprendimas minėto įstatymo pataisų projekto rengėjams buvo nepriimtinas. Belieka viltis, kad Seime svarstant šį projektą pavyks įtvirtinti jame atitinkamas korektyvas, kurios pajudins valdžios uzurpavimo tradicijas, kitaip politikų kalbos apie demokratijos stiprinimą, valdžios priartėjimą prie žmogaus bus tik dar viena veidmainystės dozė.
Susiję įrašai:
- SAVIVALDOS RINKIMAI:KUO SUINTERESUOTOS PARTIJOS
- RUBIKONINĖS IR KOMSKINĖS VIETVALDOS NEPASIDUODA
- MERŲ RINKIMAS BUVO VILKINAMAS SĄMONINGAI
- POLITIKOJE NIEKAS NEĮVYKSTA ATSITIKTINAI
- KAI RINKĖJAI BALSUOJA NE KOJOMIS