DALIOS REALYBĖ

Vakar dieną leidau su Dalia Grybauskaite. Nauja Prezidentė – naujos viltys. Ji atrodė žaviai, giedrai nusiteikusi, pasitikinti savimi. Jaudulį išdavė tik virpantis, ant Konstitucijos padėtos rankos, nykštys.
Tiesa sakant, įvaizdis, išorė – niekai. Nors kitiems svarbu būtent šie aspektai. Pakako pamatyti Valinsko pasitenkinimu spindinti veidą, kai jis įteikė Grybauskaitei Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Seimo pirmininkui patinka tokios pareigos…
Man norisi tikėti, kad šie gyvai pasakyti Prezidentės žodžiai įsikūnys šalies gyvenime:

„Būsiu aktyvi Prezidentė. Išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias. Piliečių interesus ryžtingai ginsiu ir Prezidento žodžio, ir moralinio autoriteto galia.“
„Skirdama ir teikdama teisėjus, išskirtinį dėmesį skirsiu kandidatų padorumui, moralei ir garbei. Žmogus gerbs teismą, kai teismas gerbs pats save.“
„Gyvenkime be oligarchizuotų monopolijų, neskaidrių sandėrių.“
„Sureguliuokime užsienio politikos švytuoklę: tegul tvirtas ir nuoseklus Lietuvos interesų gynimas išstums tik įsivaizduojamą šalies lyderystę euroatlantinėje erdvėje.“
„Pradėkime nuo pamatų – vietos valdžios. Merus ir seniūnus – rinkime tiesiogiai, priverskime vietos politikus atsiskaityti savo rinkėjams.“
„POLITIKA – NE VERSLO RŪŠIS. TAI – PAŠAUKIMAS! Atėjau ne vadovauti, o tarnauti žmonėms.“

Tad Prezidentės kursas nubrėžtas, žodžiai – ištarti, iššūkiai – įvardyti.
Šios mintys mane, manau, ne tik mane, prakalbino. Lakoniškai, aiškiai, taikliai pasakyta. Tai, kas jaudina, tai, ko laukiame iš valdžios. Norisi tikėti, kad praėjus penkeriems metams, galėsime džiaugtis, jog gyvename tokioje realybėje, kokią mus ragino pasirinkti Prezidentė. Realybėje, kokią ją šiandien mato mūsų Dalia.

 

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: