Lėtai vėjyje besiplaikstančios juodos sutanos, kažką vienas kitam kuždantys kunigai, pagyvenusių moterų ašaros, kalbos apie po kunigų vizitų parapijiečius ištikusias paslaptingas mirtis, liepsnojantys nupirkti namai, niokojamas kultūrinis paveldas… Tai ne ištraukos iš Da Vinčio kodo romano ar liguistos vaizduotės padariniai, bet rugpjūčio 26 d. per LNK televiziją parodytos publicistinės laidos „Srovės“ fragmentai.
Antradienį transliuotos laidos esmė – tai vienos Šiluvos gyventojos skundas, kad ją esą visaip persekioja vietos dvasininkija, Kauno arkivyskupijos kurijos žmonės, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, nes ji nesutiko parduoti ar iškeisti savo sklypo, kuris trukdė aikštės priešais Šiluvos baziliką rekonstrukcijai. Iš šios moters lūpų sklido keiksmai arkivyskupo adresu, kalbai trūko loginio nuoseklumo, neaiškios ir tokio pykčio priežastys.
Suprantama, kad vienas ar kitas žmogus gali turėti nuoskaudų Bažnyčios atžvilgiu, asmeninių ir sveikatos problemų, bet kodėl visa tai turi būti transliuojama į televizijos eterį? Tik tuomet, jei esama rimto preteksto. Stebint laidą sunku buvo jį aptikti. Taip pat nesusidarė įspūdis, kad žurnalistė „pasimovė“ ant jaudinančios temos. Negana to, žiūrovas susidūrė su akivaizdžia manipuliacija: dvasiškių paaiškinimai rodyti fragmentiškai, kameros nustatytos taip, kad susidarytų iškreipto vaizdo įspūdis, pateikiama dezinformacija (pavyzdžiui, Jono Pauliaus II piligrimų namai pavadinti „kunigų buveine“, nors ten apsistoja piligrimų grupės iš visos Lietuvos, vyksta rekolekcijos), pastoviai peršama mintis, kad čia slypi kriminalas (šantažas, padeginėjimai, žudymai).
Tad pažiūrėjęs šią laidą pilietis gali lengvai prieiti prie išvados, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje yra nusikalstama struktūra, kuri nesiskaito su jokiomis priemonėmis (įskaitant nužudymus, psichologinį spaudimą, turto naikinimą), kad tik savo rankose sutelktų kuo daugiau turto. Kitaip tariant, Bažnyčia ir jos tarnai yra tikra mafija niekuo nesiskirianti nuo savivaliaujančių vyrukų, kurių pilna nūdienos Lietuvoje. Jei priimti šios laidos turinį už gryną pinigą, tai reiktų Šiluvoje išlaipinti policijos, prokurorų, STT, FNTT, VSD desantą, kuris išgelbėtų Lietuvą nuo šios bjaurasties – dvasiškių-nusikaltėlių.
Neduoda ramybės klausimas, kam parūpo skleisti neapykantą, šmeižtą ir pagiežą prieš pat Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejaus iškilmes? Štai laidos pradžioje buvo parodyta (vėl tam tikru rakursu) moteris, kuri dėstė savo apsireiškimo Šiluvoje supratimą. Žiūrovui turėjo kilti įspūdis, kad Šiluvą lanko egzaltuoti lengvatikiai, kuriais naudojasi godūs dvasiškiai… Ir visai niekam nė motais, kad jei ne Bažnyčia, tai Šiluva būtų niekam nežinomas užkampis.
Kažko nesinorėtų tikėti, kad turime reikalą su užsakomąja laida, tačiau sunkiai įsivaizduojama, kad sveikai mąstantys žmonės gali sukurti tokią laidą. Tad belieka konstatuoti, kad Audrę ir Gintarą Kudabas kurpti tokio turinio laidas (tai ne pirmoji antibažnytinė šios poros laida) įkvepia didelė neapykanta Bažnyčiai. Tai tuo nemaloniau, nes ši pora savo žurnalistinio kelio pradžioje dirbo katalikiškoje televizijos laidoje… Sunku pasakyti, kas įvyko tuomet, bet Kudabos tapo Bažnyčios priešais.
Čia iškyla kitas svarbus klausimas, kuris liečia žurnalistinę etiką. Ar gali žurnalistas, ypač besidarbuojantis tiriamojoje žurnalistikoje, publicistikoje, savo asmenines antipatijas skleisti per žiniasklaidos priemones? Juk šios antipatijos gali būti (dažniausiai yra) itin subjektyvus dalykas. Jas skleisti pasinaudojant savo profesijos teikiamais privalumais, įtaigumo metodais yra netoleruotinas reiškinys. Tad belieka retoriškai klausti, ar televizijos eteris yra vieta asmeniškumui, ar dar blogiau – viešoms manipuliacijoms?
P.S. Štai kaip laidos kūrimą pakomentavo pats arkivyskupas S. Tamkevičius:
“Tačiau p. Kudabienė turi kažkokių asmeninių problemų ir į dvasiškius žvelgia per sovietinę prizmę. Kai ji atėjo į Dvasinį centrą, aš atsisakiau kalbėti į kamerą, motyvuodamas, kad po paskutinio mūsų susitikimo, kai mano perspėtas jos operatorius vistiek slapta filmavo, daugiau su jos šou laida nenoriu turėti jokių reikalų. Paaiškinau, Kudabienės laidai reikalinga sensacija, o tikros sensacijos Šiluvoje neras, nes viską darau atvirai ir legaliai. Kudabienė kalbėjosi su manimi be mikrofono ir be kameros, tačiau, aišku, antrą kart apgavo: trumpą pokalbį, tikriausiai, įsirašė su paslėptu mikrofonu, o operatorius man nematant filmavo per langą iš koridoriaus pusės. Manau, ji yra labai nelaiminga moteriškė, už kurią reikia daug melstis. “
Susiję įrašai:
- MES BTV “GYVENIMO SPALVOSE”
- PUIKUS LAIKAS SU “FORTUNA REDUX”
- TOMAS VILUCKAS: LRT ETERYJE – PER MAŽAI TIESIOGINIŲ LAIDŲ
- LTV PUOLA
- MŪSŲ AR “SPAUDOS KLUBO” TELEVIZIJA?
