Didžiausio Bažnyčios žmonių dėmesio rudenį sulaukė naujas Šventojo Tėvo dokumentas, skirtas šiuolaikinio pasaulio iššūkiams ir problemoms apmąstyti. „Fratelli tutti, – rašė šventasis Pranciškus Asyžietis, kreipdamasis į visus brolius ir seseris, siūlydamas jiems gyvenimą pagal Evangeliją“, – šiais žodžiais popiežius Pranciškus pradeda spalio 3-iąją Šv. Pranciškaus šventės išvakarėse Asyžiuje ant šventojo kapo pasirašytą savo encikliką. Tai pirmasis kartas Bažnyčios istorijoje, kai popiežius pasirašė encikliką už Romos ribų.
Be Asyžiaus Neturtėlio, enciklikai įkvėpimo suteikė Martino Lutherio Kingo, Mahatmos Gandhi ir Desmondo Mpilo Tutu gyvenimo pavyzdžiai, o tarp cituojamų autorių – prancūzų filosofų Paulo Ricoeuro ir Gabrielo Marcelo pavardės. Brazilai nustebo tekste radę dainos „Samba da Benção“ ištrauką. Neapsieita ir be kontroversijų – enciklika sulaukė priekaištų dėl pavadinimo, kuris esą diskriminuoja moteris. Ši kritika atremta teigiant, kad pavadinimas Fratelli tutti italų kalba reiškia ne tik brolius, bet ir visus šeimos vaikus.
Enciklikoje Šventasis Tėvas aptaria pasaulio gyvenimą mūsų laikais temdančius reiškinius: dažnai iškraipomas demokratijos, laisvės, teisingumo sąvokas, savanaudiškumą ir nesidomėjimą bendruoju gėriu, atskirtį, rinkos logikos dominavimą, nedarbą, rasizmą, skurdą, nevienodas teises, vergovę, prekybą žmonėmis, moterų išnaudojimą, migraciją ir kt. Kitaip tariant, kalbama apie pasaulines problemas, kurioms jis siūlo ir pasaulinio masto sprendimus.
Antrajame enciklikos skyriuje, pavadintame „Svetimasis kelyje“, pasitelkdamas gerojo samariečio pavyzdį, Pranciškus siekia atsiliepti į dabartinio pasaulio šešėlius. Popiežius pabrėžia, kad dabartinėje sergančioje visuomenėje, kuri nusisuka nuo skausmo ir nepaiso silpnų ir pažeidžiamų žmonių, mes visi esame pašaukti tapti kitiems artimaisiais, peržengti išankstinius nusistatymus ir įsivaizduojamą savo pranašumą. Visi esame atsakingi už tokios visuomenės kūrimą, kuri galėtų integruoti kitus, padėti kenčiantiems. Meilė tiesia tiltus, ir mes esame sukurti mylėti, priduria popiežius, kviesdamas, ypač krikščionis, atpažinti Kristų kiekvieno atstumto žmogaus veide.
Skyriuje, skirtame politinei veiklai, tvirtinama, kad politika kaip tarnavimas bendrajam gėriui yra kilni artimo meilės liudijimo forma. Popiežius mini šiandien daug kur pasaulyje matomą populizmą, kuris spekuliuodamas sąvokomis traktuoja žmones kaip daiktus, naudoja juos savo tikslams. Jis primena, kad politika turėtų pirmiausia rūpintis kiekvieno žmogaus teise į darbą, nes tai yra nepamainomas socialinio gyvenimo dėmuo. Teisingumu grindžiama politika siekia užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę išskleisti savo gebėjimus bendram labui. Tokia politika turi aiškią kovos su skurdu strategiją, neapsiriboja vien parama tiems, kuriems to reikia, bet ir užtikrina sąlygas skleistis solidarumui ir subsidiarumui. Pasak Pranciškaus, politika turi ieškoti sprendimų viskam, kas pažeidžia pagrindines žmogaus teises, kovoti su socialine atskirtimi, prekyba žmonėmis, seksualiniu išnaudojimu, vergišku darbu, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu. Tinkama, teisingumo siekianti politika, toliau pabrėžia Pranciškus, turi būti sutelkta į žmogaus orumą, o ne būti pavaldi ekonomikai, nes ne viską įmanoma išspręsti naudojant vien rinkos taisykles.
Pasak popiežiaus, dabar jokiomis aplinkybėmis neįmanoma kalbėti apie vadinamąjį teisingą karą, todėl karas visada yra politikos pralaimėjimas, gėdingas nusileidimas blogio jėgoms. Jis įsitikinęs, kad šiandien pasaulis turi moralinę ir humanitarinę pareigą visiškai atsisakyti branduolinių ginklų, o ginkluotei skiriami pinigai turėtų būti naudojami siekiant pasaulyje galutinai įveikti bado problemą. Pranciškus taip pat išreiškia aiškią poziciją dėl mirties bausmės: ji yra nepriimtina ir turi būti panaikinta visame pasaulyje. Ši popiežiaus nuostata sukėlė įvairių reakcijų teologų pasaulyje. Jėzuitas t. Jamesas Martinas teigia, kad taip Pranciškus patvirtino Katalikų Bažnyčios mokymo pokytį apie mirties bausmę, o JAV teologas Thomas Petris pažymi, kad mirties bausmės pasmerkimas reiškia lūžį ligšiolinio Bažnyčios mokymo atžvilgiu.
Paskutinis enciklikos skyrius pavadintas „Religijos tarnauja brolybei pasaulyje“; jame pakartota, kad jokia tikra religija nepateisina terorizmo, bet visos kuria broliškus žmonių tarpusavio santykius. Šiame skyriuje ypač dėmesio skiriama „Dokumentui apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, Pranciškaus pasirašytam 2019 m. Abu Dabyje kartu su Al-Azharo didžiuoju imamu Ahmadu al-Tayyebu. Manoma, kad būtent šis dokumentas ir įkvėpė Pranciškų parašyti encikliką, todėl ji žymi labai svarbų tarpreliginio dialogo dėl pasaulio taikos ir visų žmonių brolybės etapą.
Žymus vatikanistas Johnas L. Allenas lygina Fratelli tutti su 1931 m. popiežiaus Pijaus XI enciklika Quadragesimo anno dėl panašumų, jo matomų tarp politinių ir ekonominių kontekstų, kuriuose buvo išleistos abi enciklikos, ir jų pateiktų sprendimų. Taip pat galima rasti panašumų ir su šv. Jono XXIII enciklika Pacem in terris. Kad ir kaip būtų, naujoji enciklika taps svariu katalikiškojo ir bendražmogiškojo požiūrio indėliu į žmoniją kamuojančių problemų sprendimą.
Susiję įrašai:
- KNYGA “POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS TILTAI” (AUDIO)
- PASKELBTA PETICIJA GINANTI POPIEŽIŲ PRANCIŠKŲ
- BOLIVIJOS PREZIDENTAS POPIEŽIUI PRANCIŠKUI PADOVANOJO „KOMUNISTŲ KRYŽIŲ“
- POPIEŽIUS GREIT ATVYKS Į LIETUVĄ?
- PO POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS BUČINIO STEBUKLINGAI PAGIJO MERGAITĖ
