Klaipėdos krikšioniškame kino klube šįsyk pasiūliau peržiūrėti 2004m. Izraelio meninį filmą “Šventi svečiai” (Ushpizin). Filmas yra retenybė, nes Lietuvoje buvo rodytas vos kelis kartus uždarose peržiūrose. Tai pirmas filmas sukurtas bendradarbiaujant pasaulietiniams kinematografams ir ortodoksinei judėjų bendruomenei – hasidams. Jie išsireikalavo, kad filmas nebūtų rodomas per šabą. Nors tai meninis filmas, tačiau jis leidžia akies krašteliu žvilgterėti į mums menkai pažįstamą religinę tikrovę, nes pagrindinio vaidmens atlikėjas ir scenarijaus autorius Shuli Rand, kaip ir jo žmona Michal Bat-Sheva Rand, kuri vaidina ir filmo pagrindinio herojaus Mošės žmoną, yra hasidai. Shuli Rand tapęs hasidu metė kino meną, bet ši galimybė ji patraukė vėl bandyti jėgas kine. Jo vaidyba buvo įvertinta Izraelio kino akademijos apdovanojimu kaip metų aktoriaus.

Filmas pasakoja šiuolaikinę Abraomo ir Saros istoriją. Jo veiksmas vystosi hasidų kvartale, neturtingoje ir bevaikėje šeimoje, artėjant Palapinių (Sukot ) šventei. Ji mena išlaisvinimą iš Egipto vergijos ir keliavimą per dykumą į Izraelio žemę bei Toros įteikimą žydams ant Sinajaus kalno. Ši šventė (hebr. šalaši) tęsiasi savaitę, kurios metu būtina gyventi ar bent jau valgyti ir praleisti kuo daugiau laiko suka – palapinėje. Ją galima statyti iš įvairios medžiagos, svarbu, jog stogas nebūtų vientisas, kad būtų matomas dangus (todėl neretai ji buvo statoma iš žalių šakelių). Sukos laikinojo būsto simbolis primena apie egzistavimą „tarp dangaus ir žemės“; sukoje praleista šventė – „dykumos kartos“ situacijos atkūrimas, išėjimas į kelią, kuriame buvo įteikta Tora, ir įžengimas į Pažadėtąją Žemę. Statydami naują namą Rytų Europos žydai neretai numatydavo specialų priestatą, skirtą Sukot šventei.
Per šventę svarbu yra sulaukti svečių (Ushpizin), nes tikima, kad jų apsilankymas, – tai Izraelio didžiųjų protėvių atėjimas. Sulaukia svečių ir filmo herojai Mošė (akt. Shuli Rand) ir Mali (aktorė Michal Bat-Sheva Rand), bet tai žmonės iš Mošės praeities. Tad akistata su praeities demonais Mošei atveria jo dabartį, jo santykius su žmona, su aplinka, su savimi…

Sukot liturgijoje ir ritualuose yra naudojami keturių rūšių augalai: lulav (palmės šakelė), hadas (mirta), arava (ieva) ir etrog (citrusinis augalas). Todėl pastarajam, kuris simbolizuoja ir derlingumą tiek daug vietos yra skiriama filme. Filmas kupinas žydiško humoro, šilumos, paprastumo ir gelmės. Po peržiūros žmonės labai dėkojo, nors aš filmą tik atvežiau ir pakomentavau.:)

Susiję įrašai:

• “JUODOJI GULBĖ”:PAŽVELGTI Į MŪSŲ PRIGIMTIES GELMES
• PIRMASIS BUČINYS EKRANE
• „PILOTAS“ – AR TIK FILMAS?
• “SIDABRINĖS GERVĖS” – TARP PROVINCIALUMO IR HEROJIŠKUMO
• ISTORINIAI FILMAI IR ISTORIJA