Sąjūdžio iškilmės nustelbė vieną reikšmingą įvykį: prieš gerą savaitę, praėjus beveik metams nuo Atominės elektrinės įstatymo priėmimo, pagaliau ministras Vytas Navickas ir skirstomųjų tinklų bendrovės “VST”, valdančios “NDX energiją”, vadovas Ignas Staškevičius parašais patvirtino “Leo LT” įsteigimą.Dokumentai buvo pasirašyti, nors Seimo nariai tuo metu svarstė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl bendrovės įkūrimo atitikimo Konstitucijai. Ko gero, šiuo veiksmu buvo išdidžiai parodyta, kad tegul tie šunys loja, o atominė procesija žygiuos pirmyn – ir nėra jėgos, kuri ją sulaikytų. Juk kadaise KT pasmerkė “Alitos” privatizavimą, tik niekas į valstybės iždą, t. y. į mūsų kišenes, tų iššvaistytų milijonų negrąžino…

Taigi “Leo LT” baigta steigti. Nors pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs premjeras Gediminas Kirkilas sakė esąs įsitikinęs, jog tai teisingas, skaidrus, demokratiškas sprendimas, nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano priešingai. Šių žmonių įsitikinimu, projektas neatstovauja jų interesams, o yra naudingas grupei asmenų, kurie stovi už to darinio.

Pavyzdžiui, tokius įtarimus tik patvirtino su bet kokia tarnybine etika prasilenkiantis ministro pirmininko patarėjo Sauliaus Spėčiaus, Atominės elektrinės įstatymo architekto, skyrimas “Leo LT” valdybos nariu. Kas paneigs, kad patarėjas rūpindamasis būtent tokiu įstatymu, kuris akivaizdžiai naudingas privatiems savininkams, o valstybei ir vartotojams nuostolingas, nemąstė apie gerą postą bendrovėje? Jei tai būtų nesavanaudiškas rūpinimasis, kažin ar išvystume šio pono pavardę valdyboje. Dabar niekam negalima uždrausti galvoti apie atlygį ištikimiesiems.

Tokie ir panašūs dalykai mažų mažiausiai reiškia keletą aspektų. Visų pirma, kad ir kaip nėrėsi iš kailio VP vyrukai, jie pralaimėjo viešųjų ryšių atžvilgiu, nes visuomenės akyse paskui “Leo LT” driekiasi korupcijos, oligarchijos ir slaptumo šešėlis. Iki šiol neaišku, kodėl Vyriausybė visais būdais vengė plačios diskusijos šiuo klausimu, dirgliai reaguodavo į menkiausias abejones, užsiimdavo tik įstatymo projekto apologija. Taigi turės nutekėti daug laiko, kol tos ir kitos dvejonės bus išsklaidytos. Tiesa, vertėtų klausti, ar yra noro tai padaryti, nes kol kas tokių pastangų nematyti.

Be to, “Leo LT” yra likimo susietas su G.Kirkilo vardu. Akivaizdu, jog bendrovės steigimas premjero reitingus tik nusmukdė, ir jo, kaip politiko, ateitis kybo ant plauko. Kitaip tariant, gali susiklostyti tokia situacija, kad “Leo LT” atsiradimas kainuos G.Kirkilo galvą. Tik kas pasakys, kokia tos galvos vertė, kai ji su džiaugsmu rieda žemyn?

Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo ir “Leo LT” vadovas Rymantas Juozaitis. Jo kandidatūros pasirinkimas į šias pareigas turėtų stebinti. Juk būdamas “Lietuvos energijos” vadovas R.Juozaitis spalio mėnesį už pusę milijono litų įsigijo savo bendrovės akcijų, ir jų kaina iškart šoktelėjo. Dar jis “Lietuvos ryto”, kuris nesigėdydamas skleidė “liūto” riaumojimą tarsi nuostabią muziką, puslapiuose buvo vaizduojamas kone kaip Lietuvos priešas, proteguojantis Rusijos energetikos interesus.

Ir staiga šis žmogus tampa skaidrumu spindinčios ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę garantuojančios įmonės vadovu… Tačiau stebėtis neverta. Toks pažeidžiamas vadovas neturės apčiuopiamos įtakos įmonėje, juo visada bus galima manipuliuoti, tad savininkams neturėtų kelti problemų. Be to, po visų konfliktų žiniasklaidoje jis šmėkščiojo kaip opozicionierius, tad yra parankus ir viešųjų ryšių požiūriu, nes turi sudaryti regimybę, kad įmonei vadovauja neva nepriklausomas žmogus.

Visi šie viražai tik liudija, jog atominio sfinkso papėdėje esama plyšių. Bet štai dar Aristotelis sakė, kad mažos klaidos pradžioje tampa didelėmis bėdomis pabaigoje.

Susiję įrašai:

• LIŪTO MIRTIS
• AR LIETUVA IŠLIKS ATOMINĖ VALSTYBĖ?
• AR MUMS REIKIA NAUJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS?
• AR BUNDAMA IŠ ATOMINIO SAPNO?
• KAIP RINKAU PARAŠUS