Be abejo, praėjusios savaitės žmogumi galime laikyti Artūrą Zuoką, kuris laikydamasis žodžio atsisakė Seimo nario mandato. Žingsnis retas Lietuvos politikoje, tad uždaviau kelis klausimus p. Zuokui. Jis mielai atsakė į juos.
Esate vienas pirmųjų politikų, kuris dėl principų, nepriverstas, paklojote Seimo nario mandatą. Tačiau išsyk pasigirdo balsų teigiančių, kad tai populistinis žingsnis. Ar gali Lietuvoje politikas daryti kažkokį žingsnį neturėdamas papildomų sumetimų, nematomų piliečiams?
Lietuvoje populizmo sąvoka dažnai vartojama neteisingai. Ir nemaloniausia, kai tokia etiketė kabinama už nuoširdumą ar gerumą. Politikoje nuoširdumas ir gerumas vertinami kaip silpni argumentai, tačiau tai patinka žmonėms. Kartu Lietuvoje nepagrįstai ir spekuliatyviai yra supriešinami dvasingumas ir materialumas, gal todėl, pavyzdžiui, estams ir geriau sekasi. Kuris atsakymas teisingas: kai prokuroras kovoja su nusikalteliais, nes jam rūpi teisingumas, ar tiesiog, todėl, kad jam už tai mokamas geras atlyginimas, medikas gydo ligonius, nes nori pagelbėti žmogui, ar tik todėl, kad gauna pinigus?
Mano sprendimas atsisakyti mandato, tai veiksmas padiktuotas vidinių prieštaravimų dėl buvimo Seime prasmingumo ir susiklosčiusios aplinkybės.
Jau antrą kartą atsisakote Seimo nario mandato. Gal pritrūksta kantrybės šiame darbe?
Pirmą kartą aš buvau išrinktas Seimo nariu, tačiau priesaikos nepriėmiau. Kaip partijos pirmininkas dalyvau 2004 metų rinkimuose, laimėjome 18 mandatų, ir rinkėjai žinojo, kad liksiu Vilniaus mero poste.
Taigi, tikru parlamentaru tapau tik dabar. Kantrybės turiu daug, nuolankumo taip pat, bet esu nepakantus beprasmybei ir abejingumui.
Kaip bendrapartiečiai ir frakcijos Seime kolegos reagavo į Jūsų sprendimą?
-Įvairiai. Vieni durnino, kiti palaikė, treti įtarinėja kažkokius planus. Dar kiti apgailestauja ar tiesiog jau rūpinasi, kas kitas užims mano vietą. Abejingų nebuvo, bet frakcijos nariai, jaučiu, dėl to per daug neliūdi. Buvau atsibodęs savo iniciatyvomis ir raginimais ne tik ,,būti’’, bet ir ,,veikti’’.
Kaip Jums atrodo, kodėl liberalios jėgos Lietuvoje yra tokios pasidalijusios? Ar nejaučiate dėlto savo asmeninės atsakomybės?
Jei paželgsime į liberalų istorijas užsienyje ir Lietuvoje, egzituoja tos pačios liberalių partijų ligos – susiskaldymas, daug partijų, skirtingos koalicijos ir t.t. Taigi, Lietuva čia jokia išimtis. Dėl mano atsakomybės? Pacituosiu man priimtiną L.Tolstojaus posakį: ,,kai žmonės pykstasi, dažniausiai būna kaltos abi pusės.’’ Todėl neneigiu ir savo atsakomybės, tačiau kartu noriu priminti, kad esu labai daug prisidėjęs, jog liberalai taptų parlamentine jėga ir apsijungtų trys partijos. Buvau R.Pakso prisijungimo prie liberalų sąjungos architektas, vadovavau ne vienai sėkmingai rinkimų kampanijai ir trijų liberalių partijų susijungimui. Taigi, savo indėlį į Lietuvos liberalizmą idėjau. Tolesni skilimai buvo padiktuoti įvairių priežasčių, o viena pagrindinių – interesų grupių įtaką atskiriems lyderiams. Kartu daug kam buvo pavojinga auganti mano ir liberalų įtaka Lietuvos politikoje, o tai daug kam nepatiko. Žinau, kad Lietuvoje nėra nei vieno, kuris galėtų sakyti, kad ,,nusipirko’’ Zuoko palankumą, nes mane galima tik įtikinti.
Seime vyksta konsultacijos dėl naujos daugumos sudarymo. Ar dalyvaujate šiuose procesuose?
Ne, nedalyvauju, nes neturiu jokių tam įgaliojimų. Taip pat turiu daug dvejonių, kas geriau Lietuvai,nors akivaizdžios konservatorių lyderių klaidos, uždarumas ir diskusijos bijojimas yra labai pavojingas. Interesų grupių įtaka kol kas gerai maskuojama, bet nemanau, kad tai tęsis ilgai.
Esate minėjęs, kad norėtumėte būti premjeru. Ar sutiktumėte vadovauti naujos daugumos vyriausybei?
Aš galiu vadovauti vyriausybei, tačiau nesutikčiau užimtinaujos daugumos vyriausybės ministro pirmininko posto, nes sėkmingam vadovavimui ir sprendimams reikalingaparama Seime, bent 20 narių frakcija.
Zuokas žinomas kaip politikas garsėjantis neordinariais sprendimais. Ar sutiktumėte keisti savo partinę priklausomybę, pavyzdžiui, tapti socialdemokratu, kad būtumėte premjeru?
Ne, tokių siūlymų buvau sulaukęs dar 2003-2004 metais, bet aš savo įsitikinimų nekeičiu, nei į postus, nei į pinigus.
Susiję įrašai:
- LIETUVOS POLITIKOS KATAŠUNIAI
- AUDRA KOALICIJOS STIKLINĖJE
- MERŲ RINKIMAS BUVO VILKINAMAS SĄMONINGAI
- A. ZUOKAS, LIBERALIZMAS IR KRIKŠČIONIŠKOS VERTYBĖS
- INERTIŠKI IR ĮTEMPTI METAI?
