Tradicija sako, kad angelų pasaulio hierarchijos viršūnėje yra septyni arkangelai: Michaelis (Mykolas), Gabrielis, Rafaelis (Rapolas), Urielis, Salafielis, Jehudielis, Varachielis ir Jeremielis. Bažnyčia atskira švente (rugsėo 29 d.) mini tris iš jų: Mykolą, Gabrielį ir Rafaelį.
Mykolas yra angelų pasaulio vadovas vadinamas angelų kunigaikščiu, nes būtent jis, pagal Bibliją, nugalėjo šėtoną. Paskutinė Šventojo Rašto knyga Apreiškimas prieš mūsų tikėjimo žvilgsnį atveria tikrą dramą:
„Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai” (Apr 12, 7 – 9).
Nuo tuomet angelų pasaulyje įvyko skilimas. Dauguma angelų priešakyje su arkangelu Mykolu dėl paklusnumo pradėjo regėti Dievą ir su Juo bendradarbiauti kūrimo darbe. Todėl Bažnyčia ir šaukiasi arkangelo Mykolo užtarimo kovoje su tamsos jėgomis. Kita dalis yra vadinami demonais. Jie nekenčia žmogaus, nes mano, kad Dievas suklydo tverdamas žmogų ir neapsiribodamas vien angelų kūrimu. Visa demono veikla yra bandymas įrodyti Dievui, kad žmogaus sutvėrimas yra klaida.
Arkangelo Mykolo vardas iš hebrajų kalbos išvertus reiškia „Kuris yra kaip Dievas?”. Tai Dievo visagalybės angelas. Tikima, kad Mykolas yra tikinčiųju gynėjas ir pagalbininkas krikščioniškoje kovoje. Krikščionys šaukiasi jo užtarimo, kovojant su piktuoju, besikėsinančiu į žmogaus išganymą. Arkangelas Mykolas yra nugalėtojas, tad jis moko laimėti bei padeda kovoti iki pergalės.
Arkangelas Gabrieliaus vardas iš hebrajų kalbos išvertus reiškia „Dievo jėga”. Jis tobulas pasiuntinys, kuris buvo nusiųstas pas Mergelę Mariją pranešti apie Dievo pažado išsipildymą, Jo Sūnaus įsikūnijimą. Gabrielius – Dievo paslapties angelas. Tad tikima, kad jis padeda vidinių išbandymų metu ir primena Dievo atskleistus slėpinius. Gabrielius primena Dievo buvimą tarp žmonių, skatindamas nesustoti prie nesėkmių ir nuolat prisikelti Kristuje.
Arkangelo Rafaelio vardas hebrajų kalboje reiškia „Dievas gydo”. Jis paminėtas Senojo Testamento, Tobijo knygoje kaip žmones saugantis ir jiems artimas palydovas. Šlovingojo Dievo akivaizdoje jam pavesta aukoti teisiųjų žmonių darbus ir maldas. Jis yra užtarimo arkangelas bei vadovauja Bažnyčios kovoms už vaisingumą. Tikima, kad jis padeda tiems, kurie yra užsisklendę savyje, pavargę, lengvai pažeidžiami, nusiminę. Arkangelas Rafaelis primena, jog mūsų sveikata priklauso ir nuo Dievo, kuris yra mūsų sielos ir kūno sveikatos šaltinis. Rafaelis yra laikomas ypatingu, žmonių esančių kelionėse, globėju.
Toks tradicijos klodas. Trumpai žvelgiant iš teologinių pozicijų turime pastebėti, kad Biblija neabejoja angelų egzistavimu, bet samprata apie jų vaidmenį išganymo istorijoje kinta. Antai garsus vokiečių teologas Karl Rahner teigia, kad šiandien, kai labai išsiplėtė kosmoso matmenų suvokimas, galima ir reikia atsižvelgti į egzistavimo galimybę aukštesnių, labai skirtingų nuo žmogaus dvasinių būtybių. Jos būtų suprantamos ne kaip sparnuoti paveikslų „angeliukai“, bet didingos, kosminės „viešpatystės ir galybės“, dalyvaujančios visatos evoliucijoje ir turinčios ryšį su žmogaus išganymu.
Mokymas apie angelus įsilieja į pasaulio išganymo visumą, parodydamas Dievo žengimą į visų kūrinių istoriją per Kristų. Angelų pasaulis be galo išplečia žmogaus išganymo akiračius, nurodo intelektualaus pasaulio turtingumą ir primena, kad yra mūsų drąsiausius spėliojimus pranokstanti dvasinė aplinka.
Susiję įrašai:
- GYVASIS DIEVAS
- NEMYLIMAS PASAULIS
- PAKEISTA KRYPTIS
- AR GALI MĄSTANTIS ŽMOGUS TIKĖTI DIEVO APREIŠKIMU?
- IŠTKIMOJI MEILĖ