Norėjau paklausti apie Heloviną. Gana daug mano pažįstamų krikščionių tai vertina kaip žaidimą, įsijungia į apsirengimus vampyrais, raganomis ir t.t. Ar tai tikrai nekaltas žaidimas, ar už to stovi rimtesni dalykai?

Laura 

Persirengėlių šventės, karnavalai yra paplitę įvairiose tautose ir kultūrose. Visada žmogus inscenizavo, vaizdavo tamsą, mirtį taip tarsi bandydamas susitikti su ja. Kaukės, šiurpios legendos ir dainos yra neatsiejami nuo žmogaus kultūros. Helovino tradicijos pašiepia mirtį, išviešina mumyse tūnančius „demonus“ ir baimes, leidžia išgyventi persikūnijimo džiaugsmą, kas savaime nėra blogai. Tuo Helovinas turi nemenkų sąsajų su Užgavėnėmis.

Popkultūros globalumas išplatino Heloviną. Taip jis atklydo į kraštus, kurie nėra anglosaksiški. Jo personažai komerciniai, Holivudo filmų herojai, pasakų ir legendų veikėjai. Jais persirengimas yra tik karnavalas, vaidinimas. Žinoma, yra kultų, kuriems ši šventė kone “liturginis” minėjimas, o ne pramoga, tačiau dėlto ji visa “neapsikrečia”. Juk niekas netapo vampyru įkūnydamas vampyrą, tad ir nerimauti nėra ko. Priešingu atveju, tektų jaudintis dėl aktorių. Negalima subanalinti blogio, nes jis nesklinda dėl kaukės ar įvaizdžio. Jis glūdi mūsų pasirinkimuose, o ne kostiumo ar makiažo spalvose.

Kitas dalykas, ar tokie dalykai priimtini kultūriškai ir asmeniškai, bet čia kiekvieno individualus apsisprendimas. Sunkiai suprantama, kodėl turėtume švęsti prekybininkų ir laisvalaikio organizatorių brukamą Heloviną, kai plačiai švenčiame Užgavėnes.

Susiję įrašai:

• APIE PLAČIABURNĮ MOLIŪGĄ
• HELOVINAS IR ŠVENČIŲ ALTERNATYVOS
• TRYS ADVENTAI
• STEBUKLO VARDAS – ELISABETH
• APIE ŠVENTĄJĄ KOMERCIJĄ