Labai parūpo vienas klausimas ir niekur internete nerandu atsakymo. Esu katalikė ir tikrai stengiuosi eiti tikru tikejimo keliu. Deja, gyvenime daug kartų buvau paklydusi, tai dabar labai bijau suklysti ir ieškau aiškaus atsakymo.

Reikalas toks, kad dėl tam tikrų sunkių gyvenimo aplinkybių, labai sutriko mano fizinė sveikata, bet gydytojai ligos nerado ir sako, kad tai tik nervai ir gali padėti tik psichoterapija. Tai aš jau buvau nuėjusi pas kelis psichoterapeutus, ir viena labai miela, tarp kitko iš pažiūros itin religinga daktarė davė kelis psichoterapnius diskus, sakė klausyti ir tiek, nieko neanalizuoti, kas ten kalbama. Na, tai kaip ir saviįtaiga. Kalba ten kaip ir normalius dalykus: “mano koja atsipalaiduoja, as esu ramus ir pan.” Tai aš tų diskų neklausysiu, kol negausiu aiškumo saviįtaigos ir religijos santykyje. Nors jau antras mėnuo visai nemiegu ir jaučiu, kad visi kūno raumenys pertempti, bet geriau taip negu nusideti… 🙂

Edita

Kiek suprantu kalbama apie autosugestijos arba saviįtaigos metodą. Galėtume sakyti, kad šis metodas yra užgimęs drauge su šiuolaikine psichologija ir pakankamai plačiai taikomas nūdienos psichiatrijoje. Kaip ir kiekvienas metodas jis pasižymi savais privalumais ir trūkumais, kurių čia nesiimsime aptarinėti, nes nesu profesionalus psichologas.

Šiuo atveju mus domina klausimas, ar šis metodas nėra priešingas krikščionybės žiniai. Teologiškai žvelgiant, Dievas yra žmogaus prigimties Kūrėjas, todėl mūsų prigimtis yra gera. Mes naudojamės žmogaus proto pasiekimais tiriant mūsų prigimties dėsnius. Tuo remiasi visas mokslas. Pavojus atsiranda, kai mokslas pajungiamas ideologijai arba juo prisidengia šarlatanai.

Kalbant apie saviįtaigą turėtume pastebėti, kad ji kviečia žmogų į save žvelgti teigiamai, atskleisti mūsų pasąmonėje glūdinčius išteklius, atsipalaiduoti, atlikti tam tikrą natūralią meditaciją. Tad nieko priešinga krikščioniškai minčiai čia nėra. Juk Dievas į žmogų žvelgia pozityviai ir nori, kad mes save vertintume teigiamai. Be to, jei į saviįtaigą nežvelgiame kaip į magiją, užkalbėjimus, o kaip į savo psichikos atsipalaidavimo metodą, tuomet viskas gerai.

Problemos kiltų, nebent  tuo atveju, jei šis metodas būtų naudojamas kokios sektos ar šarlatanų, jei atpalaidavimo tekstuose lieptų kreiptis į esybes, atidarinėti čakras ir pan. Pagaliau išgirdus kažką tokio, seansą galite visada nutraukti.

Jei pasitikite savo gydytoja, tuomet vykdykite jos nurodymus.

Susiję įrašai:

• ROŽĖS UŽKALBĖJIMAS
• AR GALI MĄSTANTIS ŽMOGUS TIKĖTI DIEVO APREIŠKIMU?
• KRIKŠČIONYBĖ IR MOKSLAS: AR ESAMA SĄLYČIO TAŠKŲ?
• PAVOGTA VAIKYSTĖ. TIKRA ISTORIJA APIE VIENO VAIKO SEKSUALINĮ IŠNAUDOJIMĄ
• DAUGIAU UŽ MILIJONĄ