Neseniai gavau Almantės Grigaitės, VDU studijuojančios žurnalistiką ir šiuo metu rašančios baigiamąjį darbą, tema “Piliečių žurnalistikos raiškos formos Lietuvoje”, klausimus jos atliekamam tyrimui. Tikiuos mano atsakymai bus įdomūs ir mano skaitytojams.
Žemiau pateiktame tekste rasite terminą “piliečių žurnalistika”. Piliečių žurnalistika yra reiškinys, kuris apima visą piliečių savanoriškumo principu kuriamą turinį: tinklaraščius, “vikius”, socialinius tinklus, tarpininkavimą kuriant bendrus projektus-straipsnius su tradicinės žiniasklaidos atstovais, nuomones, netgi rimtesnius komentarus ir t.t.
Piliečių žurnalistika apibūdinama, kaip piliečio arba piliečių grupės aktyvus dalyvavimas informacijos ir naujienų atrinkimo, analizavimo, kūrimo ir platinimo procese. Šio piliečių dalyvavimo tikslas yra suteikti nepriklausomą, patikimą, tikslią, išsamią, kiekvienai demokratinei visuomenei reikalingą informaciją.
Kokia Jūsų nuomone yra piliečių žurnalistikos situacija Lietuvoje? Kur ji labiausiai yra paplitusi?
Tai – dar pakankamai naujas reiškinys mūsų šalyje. Jis turi aiškias augimo perspektyvas. Kadangi reiškinys palyginti naujas, tai jis tik yra „fermentavimosi“ stadijoje. Jam įtakos turi ir IT plėtra šalyje. Pavyzdžiui, mobilus internetas, gera vaizdo kamera, geras fotoaparatas tebėra prabanga, tačiau šito reikia norint kurti kokybišką turinį. Kitas dalykas – pačių piliečių noras imtis tokios žurnalistikos. Čia dar daug stichiškumo ir spontaniškumo, trūksta nuoseklaus ir kryptingo darbo.
Kaip manote, ar piliečių žurnalistika gali papildyti tradicinę žiniasklaidą kokybišku turiniu?
Be abejo, gali ir tai jau daro. Juk ne vienas naujienų portalas pasitelkia medžiagą iš tinklaraščių ar socialinių tinklų.
Kokias įžvelgiate piliečių žurnalistikos stipriąsias puses?
Operatyvumą, rašančiųjų nepriklausomybę, redaktoriaus cenzūros nebuvimą, dėmesio atkreipimas į reiškinius, kurių nepastebi tradicinė žiniasklaida.
Kokias įžvelgiate piliečių žurnalistikos silpnąsias puses?
Menką raštingumą, kalbos skurdinimą, emocionalumą ir anonimiškumą, kai autoriai slapstosi už pseudonimų.
Kokia Jūsų nuomone yra piliečių žurnalistikos įtaka tradicinei žiniasklaidai?
Teigiama, nes tradicinė žiniasklaida yra verčiama „pasitempti“: operatyviau reaguoti, peržengti formalumus, atsižvelgti į skaitytojų nuotaikas. Atsiranda dar vienas konkurencijos židinys, o tai gerina jos kokybę.
Ar piliečių žurnalistikai galima taikyti profesionalios žurnalistikos kriterijus: objektyvumą, nešališkumą, etines kompetencijas?
Tikėtis nešališkumo ir objektyvumo būtų naivu, nes tai nepavyksta ir tradicinės žiniasklaidos atstovams. Pagaliau piliečių žurnalistikoje žmogus pats sau yra redaktorius. Deklaruojamos ir neslepiamos pažiūros yra šio žanro privalumas, nes rašantis žmogus nėra atskaitingas jokiai spaudimo grupei. Pagrindinis etinis kriterijus, kaip ir profesionalioje žurnalistikoje yra savicenzūra.
Kokią įtaką piliečių žurnalistika turi pilietinės visuomenės plėtrai?
Lietuvoje – menką. Čia dar yra didelė erdvė iniciatyvai. Juk piliečių žurnalistika yra necenzūruojama galimybė skleisti informaciją, žinią, dalintis idėjomis. Stebėtis tuo neverta, nes pats pilietinis sektorius Lietuvoje silpnas.
Jūsų nuomone, ar piliečių žurnalistika gali pakeisti profesionalią žurnalistiką?
Ne, nes neturi tiek finansinių ir žmogiškų išteklių. Tačiau iš dalies – taip. Ypač kai kalbame apie tam tikras temines specializacijas, kurių profesionali žurnalistika neaprėpia.
Ar piliečių žurnalistikos atstovams turėtų būti suteiktos žurnalistų teisės ir pareigos?
Kai kurios – taip (pavyzdžiui, akreditacija, pareiga institucijų pareigūnams atsakyti į paklausimus).
Kaip manote, ar tai, kad vis daugiau žmonių įsilieja į piliečių žurnalistiką reiškia, jog profesionalioji žurnalistika daugiau nebepateisina jų lūkesčių?
Iš dalies – taip. Tam įtaką daro verslo, politikos grupių ir galios centrų spaudimas informacijos tiekėjams, ką jaučia jos vartotojai. Todėl jie ieško alternatyvių informacijos šaltinių.
Jūsų nuomone, ar įmanomas glaudus piliečių žurnalistikos ir profesionalios žurnalistikos bendradarbiavimas ateityje?
Labai glaudus – ne, kadangi profesionalioji žurnalistika visada iš aukšto žvelgs į piliečių žurnalistiką. Kita vertus, ryški tendencija, kai kiekvienas save gerbiantis žurnalistas rašo tinklaraščius, atidaro savo profilį socialiniame tinkle. Tai reiškia, kad profesionalioji žurnalistika braunasi į pilietinę ir atneša jai savo atspalvių.
Gal pateiktumėte ryškesnių Lietuvos piliečių žurnalistikos pavyzdžių?
Akcija „Sveikas vaikas“, D. Kedžio istorijos nušvietimas, blogosferos nepalankumas autorinių teisių gynėjams, Uagadugu tinklaraštis apie televiziją, kultūrai ir jos srovėms, alternatyviai muzikai skirtos pozicijos. Kitas kokybiškas turinys yra susietas su profesionaliais žurnalistais arba IT technologijų ir verslo reikalų aptarimu, kas jam suteikia specifinį atspalvį.
Susiję įrašai:
- “BLOGOUT” DAROSI SOLIDESNIS IR BRANDESNIS
- LIETUVOS VYRIAUSYBĖ VIENA PIRMŲJŲ EUROPOJE AKREDITAVO BLOGERIUS
- EVANGELIJA INTERNETUI – DIALOGAS, O NE INDOKTRINACIJA
- ATSARGIAI, ŽALIAAKĖ RŪTA!
- DVASINIS KELIAUTOJAS TOMAS VILUCKAS
