
Jei sąžiningas šalies pilietis nusprendė pataupyti valstybės pinigus ir pats užsiregistruoti internetiniame gyventojų surašymo puslapyje, tai savaitgalį galėjo baisiai nusivilti. Kelios tuščiai praleistos valandos prie kompiuterio bandant būti pilietiškam, o rezultatas – naršyklės lange pasirodęs užrašas: „An internal server error occurred. Please try again later (angl. Vidinė serverio klaida. Prašome bandyti vėliau).“
Pabandžius vėliau, pasirodo pranešimas, kad sistema jūsų neranda, o po kelių mėginimų įrodyti savo tapatybę esate užblokuojamas parai, tarsi būtumėte koks nors pavojingas internetinis elementas. Jei šis pilietis įpykęs numotų ranka ir nuspręstų pataupyti savo laiką bei nervus, tačiau dėl kokių nors priežasčių prasilenktų su surašinėtoju, jo lauktų 1000 Lt piniginė bauda.
Surašymo anketos skiltyje apie migraciją asmuo, išbuvęs užsienyje ilgiau nei metus, yra klausiamas, kodėl jis sumanęs grįžti į tėvynę. Pripažinkime, kad pats klausimas yra jei ne nekorektiškas, tai bent mažiausiai keistas. Tikrai sunku paaiškinti, kuo sausi statistikos faktai yra susiję su motyvais, tuo labiau kad kitais atvejais motyvų, pavyzdžiui, kodėl esate sentikis arba kodėl nedirbate, niekas nesiekia išsiaiškinti.
Tarp pateiktų keturių grįžimo į tėvynę motyvų elektroninė surašymo sistema nurodo ir meilę gimtinei. Ta meilė turi būti itin sausa, racionali ir valinga, kad po tokios elektroninio surašymo patirties susilaikytum nepasiuntęs šios šalies su bukagalviais jos valdininkais.
Žinoma, galima aiškinti, kad valstybė ir jos valdininkai yra skirtingi dalykai, ir tai bus tikra tiesa, politologinė dogma, bet tuščiai praleidus laiką prie elektroninės Statistikos departamento surašymo sistemos ne filosofinės tezės, o emocijos – beje, negatyvios – ima viršų.
Kodėl čia, Lietuvoje, sudaromos visos sąlygos tyčiotis iš piliečių? Kodėl žmogui, norinčiam tik paprastai, patogiai ir pigiai sutvarkyti reikalus, tenka susidurti su krūva kliūčių, kurias jis turi įveikti atlikdamas savo pilietinę pareigą?
Kitaip tariant, šalyje tvyro kažkokia sadomazochistinė atmosfera, kuri skatina daugybę dalykų apsunkinti taip, kad kažkas kankintųsi ir vargtų, kad kam nors, gink, Dieve, nebūtų lengva ir paprasta.
Pati elektroninė surašymo sistema yra gremėzdiška ir nepatogi, o tai, kad informaciją apie žmogų gali pateikti kitas žmogus, peržengia ir konfidencialumo ribas. Juk nuomininkas galbūt nenori, kad šeimininkas žinotų apie jo migracinius polinkius, o dukra – kad mamytė išgirstų apie jos priklausymą naujam religiniam judėjimui.
Belieka priminti, kad visas šis balaganas mokesčių mokėtojams atsieis 30 mln. Lt – po 9 Lt žmogui. Už šiuos pinigus Statistikos departamento veikėjai nesugebėjo sukurti ir paleisti efektyvios bei paprastos elektroninės surašymo sistemos, kuri neužlūžtų padidėjus lankytojų srautui.
Žinoma, kalta technika, žmonės, kuriems patinka viską daryti paskutinę akimirką, smalsuoliai, kurie drįsta užsukti į departamento svetainę, kai vyksta elektroninis surašymas, bet ne valdininkai. Kodėl pilietis turi taikytis prie kažkokio už jo pinigus samdomo valdininko sukurptos sistemos? Kodėl viskas negali būti taip, kad žmogui būtų geriau?
Persekioja įtarimas, kad atsakingų asmenų po šios istorijos eilinį kartą nebus. Juk jų nebuvo statant Valdovų rūmus, organizuojant niekam nereikalingą referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ar sukant projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ reikaliukus.
Tokiose situacijose niekada nebūna atsakingų. Tik nesusipratę piliečiai.
Susiję įrašai:
- NETIKĖLIAMS TARNAMS TAMSYBĖS NEGRESIA
- PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS – SOLIDARUMO IŠKRAIPYMAS
- NOJAUS ARKA ANT GEDIMINO KALNO: 2012 METŲ ODISĖJA
- KĄ ŽINOME APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ?
- RŪSTI LIETUVIŠKA TIKROVĖ IR MŪSŲ SENATVĖ