
Žaibiškai buvo organizotas vajus, kuris, nors žiniasklaidoje buvo pateiktas kaip pilietiškumo akcija, labiau panašėjo į masinę isteriją nei į pilietinės sąmonės proveržį. Štai per televiziją kas vakarą matome gedulo juostomis apjuostą videoklipą, kuris tvirtina, kad Seimas uždraudė krepšinio transliacijas, nes ten reklamuojamas alus. Prie gėdos stulpo kalami Lietuvos sporto „žlugdytojai“ – parlamentarai A.Matulas ir B. Vėsaitė.
Maža to, platinama peticija (beje, teisiškai negaliojanti), kurioje teigiama, kad: „Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu…“, reikalaujama „pataisų, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį“. Nuoga akimi matome, kad šio reikalavimo esmė leisti sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad už šio reikalavimo kyšo ne rūpinimasis krepšinio aistruoliais, bet aludarių ir televizijų savininkų interesas.
Didžioji Lietuvos dalis myli ir palaiko krepšinį. Ir tikrai niekas nenori Eurolygos rungtynių vaizdo įrašų. Kaip košmarą Lietuvos krepšinio mėgėjai prisimena šio rudens Europos krepšinio čempionato transliacijas, kai svarbiausioms rungtynėms atitekdavo naktinis laikas. Tik tuomet niekas peticijų neorganizavo… Beje, krepšinio šaliai varžybų transliacijas uzurpavusios televizijos darbo kokybė dažnai yra žemiau kritikos ribos. Tad TV3 meilė krepšiniui ir pagarba jo gerbėjams kelia rimtų klausimų.
Todėl kitaip kaip šantažu TV3 veiklos nepavadinsi. Blogiausia, kad vyksta manipuliacija tuo, kas brangu paprastiems mūsų krašto žmonėms. Tiesa, jie šioms manipuliacijoms lengvai pasiduoda. Gal, kad krepšinio ir alaus sampyna eilinių šalies piliečių yra priimama kaip natūralus dalykas? Juk ne veltui buvo kalamas į galvą šūkis, jog mus vienija alus ir pergalės.
Susidaro įspūdis, kad to, jog per kelerius pastaruosius metus net 250 % Lietuvoje išaugo silpnųjų alkoholinių gėrimų vartojimas, nenorima pastebėti. Štai Statistikos departamento duomenimis, oficialiai registruotų vaikų apsinuodijimų skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo apie 15 kartų, o būtent alus, sidras ir alkoholiniai kokteiliai ir yra jų labiausiai vartojami.
Tačiau šalies premjeras autoritetingai pareiškia, kad reklama nedaro įtakos vartojimui. Suprantama, ant nosies rinkimai, o tai reiškia, kad negalima pyktis ne tik su alaus vartotojais, bet ir su jo varytojais… O kad alkoholio pramonė turi įtakos aukščiausiems valdžios ešelonams, akivaizdu seniai. Štai Eligijus Masiulis užregistruoja įstatymo pataisas, numatančias silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą, o kiek vėliau paaiškėja, kad aiškinamasis raštas parengtas LNK TV kompiuteryje, o jo rengėjas yra ne kas kitas, o LNK (kuri tiesiogiai priklauso nacionalinės alkoholio pramonės magnatui D. Mockui) konsultuojantis teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. Vertėtų pabrėžti, kad Ekonomikos komiteto pirmininkė B. Vėsaitė siūlė gamintojams alternatyvą ir buvo užregistravusi įstatymo pataisą, kuri būtų leidusi silpnų gėrimų reklamą sporto aikštelėse ir ant sportininkų marškinėlių. Tačiau gamintojų atstovams pavyko sužlugdyti šių pataisų svarstymą, nes jų tikrai nepatenkintų tik prekių ženklai ir užrašai ant sportininkų marškinėlių.
Tad ir dabar ietys laužomos ne dėl sporto ar krepšinio aistruolių, bet dėl pinigų, gaunamų iš varžybų transliacijų metu vykstančių alkoholinių gėrimų reklamos. Akivaizdu, kad priimdami alkoholinių gėrimų reklamą ribojantį įstatymą Seimo nariai neįsigilino į tam tikrus aspektus. Juk daugybė ES šalių riboja tokio pobūdžio reklamą, bet nuo to nenukenčia sporto varžybų transliacijos. Dabar grįžimas prie šio įstatymo taps dar viena proga alkoholinių gėrimų gamintojams bandyti išpešti iš to apčiuopiamos naudos. Juk kaip skelbia viena alaus reklama, „Kieno alus, to ir taisyklės“.
Susiję įrašai:
- TAI VADINAMA SKAIDRIA IR MORALIA POLITIKA
- EUROPOS KREPŠINIO ČEMPIONATAS – TARSI LAKMUSO POPIERĖLIS
- AR NEĮGALIEJI YRA KOKIE BAUBAI?
- KREPŠINIO ŠVENTĖ KLAIPĖDOJE
- NESVETIMA KATALIKAMS REKLAMA