Sunku pranokti savo pasaulį, peržengti savo „žemės” ribas, rizikuojant būti nesuprastu ir atmestu. Tačiau kažkokia paslaptinga jėga priverčia du skirtingus ir autonomiškus vyro ir moters pasaulius ryžtis suartėti.
To neišvengiau ir aš. Prieš mane netikėtai išniro pasaulis, kuris privertė mane palikti savo ankštu tapusį pasaulį, padėti į šalį savo „teritorijos” žemėlapius ir pasiduoti mane traukiančiai paslapčiai.
Šio pasaulio vardas – Jolita.
Prisiminus Joe Dassin: “Jei šio pasaulio nebūtų, turėčiau jį išgalvoti”. Be jo mano pasaulis būtų kitoks. Viskam jame trūktų kokybės. Juk Dievas nemėgsta abstrakčios meilės. Jis apsireiškia kitame, kad atpažintume tikrą ir realią meilę. Priešingu atveju liekame įsivaizduojamame pasaulyje su įsivaizduojama meile.
Todėl nemėgstu Jolitos vadinti žmona. Ji – draugė, sesuo, bendražygė, bendrakeleivė. Su ja pašėlusiai gera leisti laiką, diskutuoti, žavėtis šio pasaulio grožiu. Ji – įstabus Dievo kuriamas pasaulis, kurį Jis man patikėjo kaip dovaną.
Už tai Jam esu amžinai dėkingas.
Jolita – paprastai nepaprasta. Graži, protinga, žmoniška, empatiška, jauki ir šilta – tai savybės, kurios neišsemia jos asmenybės gelmės, nes kokias jos savybes bevardinčiau, vis vien būsiu banalus. Be to, ji nėra idealas, o žmogus, su kuriuo susiejau savo pasaulį, nes ji atvėrė savąjį.
Ir už tai jai esu amžinai dėkingas.
SAUSI FAKTAI
Jolita Viluckienė – nuo 2005 m. rugsėjo Klaipėdos universiteto sociologijos katedros dėstytoja – lektorė. 2011 m. baigė sociologijos krypties doktoratūros studijas Lietuvos socialinių tyrimų centre Vilniuje, kur apsigynė disertaciją, tema: “Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė”. Jos bakalauras – religijos studijų, o magistro laipsnis – iš socialinių mokslų.
Moksliniai darbai
Žiniasklaidoje:
Virtuali socializacija įtraukia ir alytiškius. (“Alytaus naujienos”)
JOLITA VILUCKIENĖ: „DIDŽIAUSIA GYVENIMO IR DIEVO DOVANA – MEILĖ“
Įvertinimai
2008 m. Jolita buvo apdovanota LNK televizijos projekto “Gerumo diena” prizu “Gerumo sparnas”.
