ŽMONIŲ ŽVEJAI
Matyti tikrovę kitaip

ŽMONIŲ ŽVEJAI

Evangelistas Morkus pasakoja, kaip Jėzus pakviečia į savo bendrystę keturis žvejus – „dvi poras“ tikrų brolių. Taip parodoma, kad atsivertimas ir tikėjimas Evangelija reiškia nedelsiant ir ryžtingai nutraukti ryšius su praeitimi ir sekti paskui Jėzų.

Žodžiai „Eikite paskui mane!” reiškė: „Būkite mano mokiniais“. Tais laikais buvo įprasta, kad norintys studijuoti Šventraštį, turėdavo rasti sau rabinus (mokytojus), kurie laukdavo, kol mokiniai ateis pas juos. Jėzus, priešingai, pats imasi iniciatyvos, ieško pasekėjų ir žada jiems: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.

Jėzus „sugauna“ juos savo karalystei, kad paruoštų mokinius „žvejoti“ kitų žmonių sielas.

Žvejybos vaizdinį tikriausiai įkvėpė šių keturių mokinių profesija, tačiau Senajame Testamente pranašai neretai pasitelkdavo šią metaforą, kalbėdami apie būsimą Dievo teismą. Jėzus prabyla priešinga prasme – tai reiškia, kad žmonės būtų išgelbėti nuo teismo. Artėjančios Dievo Karalystės akivaizdoje, Jėzus pakviečia keturis žvejus „gaudyti“ žmones iš „blogio jūros“ (jūra ir marios Biblijoje simbolizuoja nuodėmę bei mirtį).

Išgirdę Viešpaties kvietimą, jie išsyk paliko savo buvusį verslą, profesiją, gyvenimo būdą (valtis ir žvejybos tinklus), išsiskyrė su tuo, kas jiems yra miela (tėvas Zebediejus), ir nusekė paskui Jėzų.

Ar tai reiškia, kad kiekvienas krikščionis turėtų taip elgtis?

Jei kiekvienas išeitų į pasaulį kaip stovi, jame tik daugiau rastųsi chaoso. Esame kviečiami pasižiūrėti į savo gyvenimą kitomis akimis, peržvelgti savo širdį ir kasdienybę, kad pamatytume pokyčio būtinybę. Paprasčiausiai turime kažką palikti, atsisakyti dalykų, kurie slegia, kad mūsų širdies gelmėje atsirastų daugiau erdvės Viešpačiui, ir jis galėtų veikti mūsų gyvenimuose.

Tik būdami laisvi ir orūs galėsime sėkmingai su juo „žvejoti“ šio pasaulio platybėse.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes