VANDALĖS – MŪSŲ ATSPINDYS
Matyti tikrovę kitaip

VANDALĖS – MŪSŲ ATSPINDYS

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, tiek mokytojai, tiek moksleivių tėvai pasitinka nerimaudami. Keičiasi mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, mažinamas mokyklų finansavimas, moksleivių krepšelis.Tačiau nemenka dalis tėvų jaudinasi dėl savo atžalų ne vien matydami nutriušusias mokyklas ar suirzusius mokytojus. Juk krizės praeina ir po kelerių metų vėl viskas stosis į savo vėžes. Daug labiau vertėtų mušti pavojaus varpus dėl to moralinio klimato, kuris būdingas mūsų jaunajai kartai, o drauge ir visuomenei. Štai apklausos skelbia, kad Lietuvos mokyklose kas ketvirtas paauglys iš savo bendraamžių patiria patyčias.
Tenka prisiminti, kad pastaraisiais metais krašte plito savarankiškai įrašyti vaizdai su lytinių aktų, muštynių, patyčių scenomis. Jų pagrindiniai herojai – paaugliai. Jie yra ir tokių vaizdų platinimo iniciatoriai: deda juos į internetą arba siuntinėja mobiliaisiais telefonais. Atsiranda nauja mada – “sekstingas”, kai nepilnamečiai mobiliaisiais telefonais masiškai siuntinėja draugams savo intymias nuotraukas.
Prie šių negatyvių reiškinių reikėtų priskirti ir praėjusią savaitę šalies gyventojus sukrėtusį bei plataus atgarsio sulaukusį vaizdo įrašą, kuriame matomas trijų paauglių merginų siautėjimas Marijampolės kapinėse. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip merginos rauna gėles, mėto žvakes, trypia kapus, drasko kryžių, šlapinasi ant kapų. Paauglės ne satanistės ar kokios nors paslaptingos subkultūros atstovės. Paprasčiausiai jos taip linksminosi, o kad būtų smagiau – savo “šėliones” įamžino mobiliuoju telefonu…

Tačiau turėtume prisiminti, kad tie paaugliai nenukrito iš dangaus. Jie gimė, augo, gyvena tarp mūsų. Kiekvienas vaikas išgyvena vadinamąjį pirminės socializacijos (procesas, per kurį vyksta visapusiškas ir nuoseklus žmogaus įsitraukimas į visuomenės gyvenimą) laikotarpį. Šį gyvenimo etapą jam padeda įveikti juo besirūpinantys asmenys, be kurių pagalbos ir dalyvavimo pirminė socializacija yra neįmanoma. Tuo metu vaikas perima iš kitų juo besirūpinančių žmonių vertybes, nuostatas, prasmes, suvokimą apie pasaulį, jų padedamas, pats pradeda dalyvauti socialinėje tikrovėje. Pirminis pasaulio suvokimas, kuris susiformuoja vaikystėje, yra toks stiprus pamatas tolesniam žmogaus gyvenimui, kad ir vėliau atsispindi jo veikloje.
Paklauskime savęs, ko išmoksta mūsų jaunoji karta? Kaip statyti prabangius viešbučius ant kapinių? Ko ji pasimoko iš šią savaitę Panevėžyje spręstos dilemos, kas svarbiau – kapinės ar automobilių stovėjimo vietos? Arba kuo skiriasi jaunųjų vandalių poelgis nuo liūdnai pagarsėjusio Seimo nario Jono Ramono elgesio, kai jis aparė kapinaites? Pagaliau dabartinių paauglių tėvai – paskutinė sovietmečio karta, dauguma jų – paskutiniai komjaunuoliai, atmetę dvasines vertybes, viskuo nusivylę ir už viską labiau vertinę medžiaginę gerovę bei jos vaikęsi. Ar jie pajėgūs ir nori perduoti jaunajai kartai bent pagrindinių moralinių vertybių sistemą?
XVIII amžiuje gyvenęs italų mąstytojas Giambattistas Vico manė, kad pagrindiniai civilizacijos elementai visuomenėje yra religija, šeima, pagarba mirusiesiems. Visuomenės nuosmukis darosi akivaizdus, kai iš jos gyvensenos dingsta šie elementai, viskas tampa leidžiama, nebegerbiamos tradicijos ir įstatymai. Filosofas negailestingai skelbia, kad tuomet jos vystymasis pasiekia mirties stadiją, ir visuomenė žlunga iš vidaus ar yra užkariaujama iš išorės arba paprasčiausiai grįžta prie barbarybės.
Italų mąstytojo teorija yra tarytum lakmuso popierėlis, parodantis, kokia iš tikrųjų yra mūsų visuomenės padėtis. Ko gero, neapsiriksime teigdami, jog visi anksčiau išvardyti simptomai yra būdingi mūsų bendruomenei. Gerai būtų, kad susitaikytume su mintimi, jog išgyvename ne tik ūkio ar finansų krizę, bet ir sunkiai dvasiškai sergame. Gal tuomet imtumės ieškoti ne tik išeičių iš ekonominės aklavietės, liautumės kalbėję tik apie pinigus, švietimo sistemos finansavimą, bet ryžtumės dvasiniam gydymui. Juk Marijampolės kapinėse šėlusios mergiotės yra simboliškas mūsų pačių atvaizdas.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Manau, kiekvienoje paauglių kartoje atsiranda asmenybių, norinčių padaryti ką nors išskirtinai kvailo 🙂 Bėda tik, kad šiais laikais savo kvailystes gali parodyti visiems, tada atsiras dar daugiau norinčių pakartoti tavo tipo “kietą” bajerį… Sovietmečiui baigiantis, kai man buvo paauglystė, mes tiesiog rūkėm, vartojom alkoholį, kartais ką nors parašydavom ant sienų. Aišku, buvo ir tokių, kurie ėjo į kapines patriukšmauti. Bet tada tai buvo retos išimtys. Ir dažnai tai buvo suvokiama kaip pasipriešinimas. Tada priešinomės santvarkai, suaugusiųjų diktatui, keisto jų pasaulio taisyklėms. Kam priešinasi šių dienų paaugliai?

  • Manau, kad didele itaka is tikruju turiu tevu auklejimas. Man tevai vis sakydavo, nesvarbu kaip mokysiesi, svarbiausia, kad savo elgesiu gedos nedarytum. Tad man, bunant paaugle, niekad nesauna ir nesove i galva eiti i kapines, niekinti tai, kas kitam sventa ir brangu, nors ivsad turejau laisves ir galejau eiti kur noriu. Galbut siuolaikinis jaunimas tiesiog yra perdaug ispopintas ir subukejes nuo televizijos paistalu. Greit viska nori tureti, bet paskui nemoka pagal paskirti panaudoti (telefonu, interneto ir pan.)

  • bandysiu atsakyti i Ievos nuomone ir klausima “kam priesinasi siu dienu paaugliai?” manau kad sios 3merginos bet jau 1is ju yra psichologiskai paliestos. ji\os savo isgyvenimus, pykti, problemas namuose, meileje islieja visa ta bloga energija blogiems dalykams kaip pvz seliojima kapinese… o jei as klystu jei jos taip isreiske savo “kietuma” tai tada nebezinau ka pasakyti…

  • Šaunu, kad liečiamos ir tokios temos viešojoje erdvėje. Žinoma, visi matė apie šį įvykį žinių reportažus, daugelis baisėjosi, aikčiojo, galbūt, senolės gėrė valerijonus… Bet ar tai mūsų visuomenės atspindys? Ne – tai vienas iš atspindėlių, visuomenė nėra vienalytė ir visi žmonės negali būti matuojami vienu matu. Mūsų visuomenė tarsi daugiaspalvis paveikslas. Šių merginų poelgis – tik juodi taškeliai jame. Deja, tokių taškelių vis daugėja ir daugėja. Tad mūsų moralinė pareiga yra ne nuteisti šias (ir visas kitas/kitus) merginas, bet stipriau šviesti margame visuomenės paveiksle, stengtis rodyti gerą, etišką pavyzdį. Keisdamiesi, augdami patys, mes užkrečiame geru pavyzdžiu ir aplinkinius, tad ilgaeiniui ir visuomenė taps šviesesnė.

  • Tomai. Baznycios hierarhai irgi nelabai atsilieka nuo tu maloletkiu. Sati pvz. Siluvoje, noredami praplatinti kelia prie Koplycios, ktaliku baznycios hierarchai be maziausios sirdgelos perkele virs 30 kapu. Tai yra del pinigu pajudino mirusiu zmoniu kaulus. Tos kapavietes seike 1830 metus . Kuom gi skiriasi ta nutarima pasirase hierarchai nuo tu maloltekiu, kurios slapinosi ant kapu ???

  • KOSTIAI

    Dėl Šiluvos turiu pastebėti, kad žmonės buvo PERLAIDOTI, t. y. pagarbiai perkelti į kitą vietą, ką leidžia Katlikų Bažnyčios kanonai. Niekas ant jų kaulų nieko nestatė. Tad šis argumentas negalioja.

  • As tai manau, kad musu svietime (tiek siemose, tiek mokyklose) yra vien draudimai ir vaikai nesupranta ju.
    Pati prisimenu, kai su mociute ejau kapinese ir norejau ten prisiskinti geliu (na man buvo kokie 6 metai), tai man paaiskino, kad cia pasodintos geles mirusiems zmonems, kodel jas sodina ir t.t. ir paklause: tai ar nori skinti?
    Zinoma, kad nebenorejau. Is pagarbos, nes supratau to reiksme.
    Kada zmogui tiesiog draudi, tai jis nesuvokia draudimo prasmes ir savo veiksmu tikros zalos.

    Tik as nesutinku, kad cia musu atspindys. Cia atspindys visu pirma tu mergaiciu seimu, kurios nezinia, ka veikia ir neaisku, ko tuos vaikus moko.
    Tarkim as vasara budama ju amziaus turbut net netureciau laiko tokiems dalykams, nes buciau ar kaime, ar kelionej, ar stovykloj, ar bent i kokias zvejybas su seneliu veziojama.

  • Rytis

    Mokytojas, kuris savo elgesiu ir kalbomis rodo panieką moksle atsilikusiems mokiniams. Ar jis nėra miręs tų merginų akyse? Politikas, kuris meluoja į akis savo rinkėjams. Ar jis nėra miręs? Kunigas, kuris su prabangiu mersu mirtinai partrenkia senuką, einantį per kelią. Ar jis nėra miręs? Tėvai, kurie meldžiasi pinigui ir jo galiai. Žiniasklaida, kuri aukština kūno kultą. Teismai, kurie išteisina ir gina nusikaltėlius. Ar jie nėra kapinės. Piliečiai, kurie tyli, kai jų išlaikomą LRT pijokėlis iš Skydinės fakina per visus galus ir gramzdina į skolas. Ar mes nesame tos kapinės, po kurias vaikšto į savo šešėlį nepanašūs paaugliai (agresyvūs), kurie, atvirai prisipažinus, įdomūs tik davatkoms- mokytojoms ir moralistams- tėvams. Kiti gatavi ant tų paauglių padėti skersą savo liežuvį. Ką mes šiuose komentaruose ir darome.
    Kokia prasmė visą kaltę suversti šeimos auklėjimui, tėvams, mokyklai ir pan., jei tai nei kiek neliečia nei manęs, nei tavęs, kuri didžiuojiesi savo auklėjimu, tolimu nuo šitų mergaičių? Kas nuo šito keičiasi? Niekas.

  • TOMAI
    Siluvoje mirusiu zmoniu kaulai buvo perkelti , neatsiklausius i ju artimuju norus. Hierarchai panoro ES lesu. Taigi hierarchai nieko nesiskiria nuo tu marijampoles maloletkiu.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes