TURINO AUDEKLO MĮSLĖ (3). MOKSLO BALSAS
Matyti tikrovę kitaip

TURINO AUDEKLO MĮSLĖ (3). MOKSLO BALSAS

Mokslinio pasaulio susidomėjimas Turino drobule kilo 1898 m. kai Paryžiuje vyko tarptautinė religinio meno paroda. Joje, kaip blogai išsilaikęs krikščionių dailininkų darbas, buvo eksponuojama ir Turino drobulė. Aukštai virš arkos kabojusią drobulę nufotografavo archeologas ir fotografas mėgėjas Sekundas Pija. Jis padarė tik du kadrus, vienas iš jų buvo sugadintas, o ryškindamas kitą priblokštas fotografas tamsiame negatyve išvydo pozityvų Kristaus atvaizdą. Jis visą naktį tikrino ir tikrino savo atradimą, kad Turino drobulėje yra įsispaudęs pozityvus Jėzaus Kristaus atvaizdas, o norint išgauti negatyvą tereikia ją nufotografuoti.
Jau po trijų metų (1901) prancūzų biologas Polis Vinjonas (Paul Vignon) suformulavo teoriją, „vaporigrafica”, kuri teigia, kad atspaudas atsirado ant audeklo dėl cheminės reakcijos tarp ant kūno užpiltos alojės, sumaišytos su mira, ir amoniako garų, išsiskyrusių iš mirusio kūno. Ilgainiui ši teorija buvo atnaujinta ir pakeista, atlikus naujus eksperimentus, kuriuos inicijavo kiti tyrėjai. Tačiau P. Vinjono tyrimai atvėrė kelią anatomų analizėms, kurias dar labiau paskatino fotografavimo technikos pažanga, nes nuotraukos išryškindavo detales, kurių neišeidavo pamatyti plika akimi.
Ketvirtojo dešimtmečio Paryžiaus šv. Juozapo ligoninės chirurgo Pjero Barbė (Pierre Barbet) darbai patvirtino, kad kūno atspaudai drobulėje yra anatomiškai tikslūs. Jis aptiko ženklų liudijančių, kad drobulės žmogus tikrai buvo nukryžiuotas. Moksliniai tyrimai sutampa su evangelijų pasakojimais, kad Jėzaus kūnas po mirties nebuvo nuplautas. Drobulės tyrinėjimai parodė, kad nukryžiuotojo rankos vinimis buvo prikaltos per riešus, nes tik per riešus prikaltas žmogus negalėjo nukristi nuo kryžiaus. Kraujo pėdsakai prie dilbio kaulo rodo, kad nužudytasis ant kryžiaus judėjo, norėdamas įkvėpti oro. Vėliau skrodimo salėse atlikti nukryžiavimo žymių tyrimai visiškai sutapo su atvaizdu drobulėje. Pjeras Barbė atliko išsamius tyrimus su neseniai amputuotomis rankomis. Jis pastebėjo, kad pažeidus pagrindinį rankos plaštakos nervą, nykščio raumuo susitraukia. Taip paaiškėjo, kodėl drobulėje matomi tik keturių pirštų atspaudai. Taip pat pavyko išsiaiškinti dar vieną įdomią detalę, kad sustingusios lavono kojos buvo sudėtos viena ant kitos, kai tuo tarpu visų kitų lavonų kojos yra viena greta kitos.
Tolesni anatomų tyrimai atskleidė, kad ant dešiniojo nukryžiuotojo peties mentės buvo 9 x 10 cm dydžio žaizda. Susidaro įspūdis, kad toje vietoje Jėzaus petį spaudė kažkoks sunkus daiktas. Manoma, kad ši žaizda atsirado, kai nuteistasis mirti nešė kryžių į savo egzekucijos vietą. Išsamūs drobulės tyrimai rodo, kad dešinėje Kristaus krūtinės pusėje, tarp penkto ir šešto šonkaulio, žiojėjo didžiulė atvira žaizda, sukėlusi kraujavimą. Gali būti, kad tai ietimi padaryta žaizda, o kūną paguldžius, iš jos išbėgo kraujas ir pasklido ant drobulės. Atlikus dėmių tyrimus paaiškėjo, kad ant drobulės tikrai aptiktas žmogaus kraujas. Tačiau įdomiausia tai, kad dviejų tūkstantmečių senumo kraujas yra gana ryškiai raudonos spalvos. Buvo nustatyta, kad tokią ryškią spalvą lėmė per didelis tulžies pigmentų kiekis kraujyje. Peršasi išvada, kad tokiu atveju Kristus patyrė sekinančias kančias. San Antonijo universiteto (Teksaso valstija) Molekulinės biologijos departamentas atliko išlikusio kraujo makrofagų genetinius tyrimus. Gauti stebinantys rezultatai, kad tai vyriškos lyties žmogaus kraujas, kuriame yra genas, būdingas Palestinoje gyvenusioms tautoms.
Daugiausia drobulės tyrimų buvo atlikta aštuntajame dešimtmetyje. Amerikiečių fizikas Džonas Džeksonas 1978 m. subūrė tarptautinę trisdešimties mokslininkų grupę, kurią sudarė įvairių sričių specialistai. Šios grupės žmonės, naudodami šiuolaikinę techniką penkias paras dirbdami pakaitomis Turine tyrė drobulę. Jos išvados iki šiol yra svarbios visiems drobulės tyrėjams.
Buvo nustatyta, kad drobulės audinio raštas yra būdingas II – I a. pr. Kr. ir I a. po Kr. Artimųjų Rytų audiniams. Ant jos buvo rasta žiedadulkių arba dirvožemio dulkelių, būdingų Jeruzalės apylinkėms, kur buvo nukryžiuotas Jėzus. Drobulės žmogus priklauso judėjų – sefardų etninei grupei, buvo apie 178 cm ūgio ir nuo 30 – 45 m. amžiaus. Taip pat buvo atskleista, kad dėmės ant drobulės tikrai yra kraujas, priklausantis AB (ketvirtajai) grupei. Drobulės fotografijose kraujo pėdsakai susilieja su atvaizdo kontūru, tačiau tyrimas parodė, kad jie yra du skirtingi dalykai. Be to, išsiaiškinta, kad kraujo dėmės ant drobulės atsirado prieš atsispaudžiant jame atvaizdui.
Neseniai mokslininkai atrado atspaudą monetos, kurios ženklai rodo, kad ji pagaminta 16-aisiais Romos imperatoriaus Tiberijaus arba 29-aisiais metais po Kristaus. Romėniškoji moneta paliko savo pėdsaką ant kairiojo drobulėje atgaminto veido antakio ir iš pradžių, matyt, buvo padėta ant kairiosios akies. Italų mokslininkas Baima Bollone pavadino šį atradimą “lemiamu” ir pareiškė, jog drobulės atsiradimo datos klausimas dabar jau yra “galutinai išspręstas”. Prieš 17 metų ant dešiniosios veido akies irgi buvo rastas monetos atspaudas, nurodantis imperatoriaus Tiberijaus laikus. 1986 m. italų numizmatikas Mario Moroni patvirtino, kad uždedant monetą buvo norima užmerkti mirusiojo akies voką.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Na jau, taigi kai tik UAB Vatikanas suteikė galimybę pepriklausomoms mokslinėms labaratorijoms atlikti tyrimus su ta drobę, buvo nustyta, kad pagaminta jinai kažkada viduramžiuose, o dėmės ne kraujas, o dažai.

  • PAULIUS

    Daugiau pasidomek, tada galesi sakyt,kad viduramziuose ji padaryta. Jei nezinai, tai geriau nerasyk komentaro.

  • xen

    Vatikanas suinteresuotas, kad drobulė nebūtu pripažinta, nes ji rodo, kad Jėzus buvo nuimtas dar gyvas. Nes kraujas iš mirusio ir prieš mirtį visai išsekinto – nebeteka.
    Stebėjosi ir romėnai (ir todėl dūriu tikrino ar gyvas) – kaip per tris dienas ir jau numirė – nukryžiavime kankinasi penkias?
    Sakoma, kad Juozapas išpirko iš budelių. Žodžiu, šlykštu nagrinėti tokias žiaurybes. Roma buvo tinkamai nubausta – žlugo, bet Izraelis – dar kol kas ne. Juk jo rabinų valia buvo priversti romėnai paleisti Barnabą, o ne Kristų – kaip pavojinngą jiems religinio maišto (mokymo) kėlėją.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes