KAI RINKĖJAI BALSUOJA NE KOJOMIS

Užtenka pasivaikščioti po apšiurusius Kauną, Panevėžį, Šiaulius, peržvelgti demografines kreives, kurios liudija, kad du pastarieji greitai nebegalės vadintis didmiesčiais net pagal lietuviškus mastus, išgirsti merų „nuopelnus“, kad Europos krepšinio čempionatui jų miestuose iškilo arenos, ir pasidaro aišku, kodėl VRK lentelėse dėliojasi skaičiai, klibinantys nusistovėjusį jėgų balansą.

„LIETUVOS PILIEČIAI NĖRA PRATĘ DALYVAUTI SPRENDŽIANT VALSTYBEI SVARBIUS KLAUSIMUS“

Tai - pirma svari pergalė tų pilietinių jėgų, kurios savo pastangomis atvedė prie tokio rezultato, kuris yra sunki, bet tam tikra pradžia. Tas nedidelis procentas atėjusių žmonių (net referendumo priešininkai nesitikėjo, kad jų ateis tiek mažai) rodo demokratėjimo užuomazgas.

PREZIDENTO RINKIMŲ CIRKAS

Pirminių rinkimų metu iškeltas kandidatas labiau dirbtų visų interesams, o ne kokiai nors partijai ar judėjimui. Tad tokie pirminiai rinkimai galėjo būti svarus žingsnis link šalies demokratizavimo.

VALDOVĖS KARAS

Kitaip tariant, įtakingasis socdemų patriarchas, apkaltos R. Paksui architektas nedviprasmiškai leido suprasti, kad analogišką scenarijų suorganizuoti nebūtų sunku. Ir visai realu, kad valdančioji dauguma tokius planus rezga.

A. BRAZAUSKO DVASIA TOLIAU VAIDENASI MŪSŲ POLITIKOJE

Visi šie veikėjai puoselėja didžią meilę sovietinės Lietuvos epochos simboliui – A. Brazauskui. „Sakyčiau, jo (A. Brazausko) dėka aš tapau politike”, – mirus prezidentui kalbėjo D. Grybauskaitė.