Naujas Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus tarsi gaivus pavasario vėjas įsisuko į mūsų stereotipų ir šablonų apie Bažnyčios ganytojus ir jos valdymą pelėsius.
Apreiškimų ir vizijų troškulio apimti žmonės vyksta į Medjugorje, godžiai skaito knygeles, kuriose skelbiami įvairūs regėjimai, pasineria į abejotinas maldingumo praktikas ir tuo „įžeidžia Dievą“, nes tikėjimą keičia akivaizdumo geismu, o tikrąjį dvasinį gyvenimą – pasakomis.
Dar būdamas kardinolu Josephu Ratzingeriu, jis buvo pramintas „Dievo rotveileriu“ ir „Didžiuoju inkvizitoriumi“. Tačiau per jo pontifikatą niekas nebuvo sudraskytas ar supleškintas ant laužo.
Šį tekstą „Bernardinams“ parašiau 2005 m. balandžio 27 d., tuoj po Benedikto XVI – ojo inauguracijos. Manau skaitytojams bus įdomu nusikelti į lūkesčius, kurie puoselėti tuomet.
Posted by
Tomas on Vas 26th, 2013 in
Asmenybės,
Bernardinai |
0 comments
Tad šiuo atveju paskutiniu popiežiumi, atsisakiusiu savo tarnystės, teisingiausia laikyti ne Grigalių XII, kuris chronologiškai buvo paskutinis, pasitraukęs iš popiežiškojo sosto, o Celestiną V, kuris tai padarė laisvu savo valios sprendimu, vadovaujantis vien savo sąžine ir dvasiniu skyrimu.