STEBUKLAS

Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę“ (Mk 2, 12).

Kai Jėzus išgydė paralitiką, šio įvykio liudininkai tai priskyrė Dievo veikimui. Jie atpažino, kad tai Dievo malonė pakėlė neštuvų paralyžiuotąjį. Evangelija mums pasakoja, kad žmonės „šlovino Dievą“. Šlovinimas yra ne vien mūsų liaupsės Aukščiausiajam, bet mūsų reakcija, kai atpažįstame veikiant čia ir dabar. Tai – mūsų atsakas Jam. Senojo Testamento puslapiuose Dievo šlovė yra nusakoma hebrajišku žodžiu „kabod“. Jei verstume jį pažodžiui, tai turėtume tokius variantus – „svoris“ ir „sunkumas“. Kitaip tariant, Dievo šlovė yra kažkas svaraus ir konkretaus.

Jėzaus amžininkas atpažinęs, kad čia veikia ir yra Dievas, išreikšdavo savo emocijas entuziastingai, džiaugsmo bei susižavėjimo šauksmais. Jis atpažindavo Dievo šlovę ir džiaugsmingai į tai reaguodavo. Būtent tokią reakciją mums aprašo evangelistas Morkus. Nūdienos žmogus bandytų tokio įvykio priežastis, kai be medikų įsikišimo kas nors pasveiksta, paaiškinti psichologiniais dėsniais: saviįtaiga ar masine psichoze. Maža to, jis pradėtų ieškoti falsifikacijų ir apgavysčių. Toks apkrėstas įtarumo ir nepasitikėjimo yra šiuolaikinio žmogaus protas. Nenuostabu – mes gyvename aplinkoje, kuri nepalieka erdvės išiskleisti stebuklui. Šiuolaikinė visuomenė pakeitė daugybės religinių žodžių prasmę.

Taip ir stebuiklas tapo paprastas ir suprantamas. Nebereikalingi jokie teologiniai aiškinimai, ką laikyti stebuklu, o ką ne. Tad šiame amžiuje stebuklą sukuriame patys, jis tampa mūsų rankų darbu ar kelių procentų nuolaida parduotuvėje. Nebereikia angelų, balso iš dangaus ar netikėtai dingusios ligos, pakanka laiku užsukti į kokį prekybos centrą ir stebuklas garantuotas! Tačiau nenorėdami būti visiški materialistai nusprendėme stebuklais paversti dar ir labdarą, gamtos ir meno grožį, technikos pažangos pasiekimus ir t.t. Tačiau neišvengiamai kyla klau­ simas: ar tai yra tikrai stebuklas su­ gebėti, pavyzdžiui, paskelbti gražią dieną, nusišypsojus kitam ištiestą duonos riekę? Mūsų laikmečio žmogus yra linkęs pakelti į stebuklo rangą viską, kas jo žmogiškumui yra paprasčiausia priedermė. Tai kas elementaru, kas yra normali elgesio norma ar tiesiog sveiko žmogaus požymis, šiandien tampa stebuklu.

Naudos ieškančioje aplinkoje esame priversti „išrasti“ stebuklą. Kitas dalykas ­ nebemokame pastebėti ir stebėtis, žavėtis ir grožėtis… Nebemokame nustebti pamatę puikų gamtovaizdį, gražų žmogų, suklusti išgirdę švelnius garsus. Esame tiek atbukinti „fotošopinių“ vaizdų srauto, kad nebepajėgiame atitinkamai reaguoti į įprastose formose slypintį grožį. Todėl dažnai pamirštame nuostabą. Juk kiekvienas bandymas ste bėtis atskleidžia mumyse glūdintį troškimą nesumeluotų ir tik rų dalykų. Taip mokomės savo kasdienybėje apčiuopti juos. Taip mokomės atpažinti ir Dievo veikimą savo gyvenime. Nėra didesnio stebuklo praregėjimą. Praregėti ­ reiškia išvysti erdvę, kurioje veikia pats Dievas. Tai stebuklas, kuris kviečia šlovinti.

P.S. Šis mąstymas yra pasirengimo Lietuvos jaunimo dienoms dalis.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • ufonautas

    Siūlau paskaityti šitą:
    http://en.wikipedia.org/wiki/A_Brief_History_of_Time
    Ten gana nemažai yra apie Dievą ir kas per padaras jis yra.

  • Nesupratau autoriaus poziurio i taip vadinamus “stebuklus”, kad ir Kaspirovskio. Kiek supratau, Tomai, siulai viska suplakt ir viska laikyt is Dievo? Net pona Kaspirovski? Sorry, jei kas ne taip:)

  • Ufonautui

    Ateizmas neduoda jokių atsakymų.

  • Olgerdui

    Kodėl minimas Kašpirovskis? Jo net neturėjau omenyje. Kodėl pastoviai įtarinėji?

  • Cia ne itarinejimas, o tik pavyzdys, nu kad vaizdziau butu:). Nes kaip sakiau, nsupratau tavo pozicijos.

  • “Ateizmas neduoda jokių atsakymų”

    Tikėjimas tuo labiau.

  • ufonautas

    Hawkingas nėra ateistas ir toje knygoje neneigia Dievo egzistavimo. Manau jo požiūrį galima būtų apibendrinti šita citata:

    “the universe is governed by the laws of science. The laws may have been decreed by God, but God does not intervene to break the laws.”

  • Ufonautui

    Viskas valdoma(palaikoma)Dievo, nes sukurta Jo. O kas gi yra mokslas bendrai paemus? Mokslininkai juk nieko naujo neatranda, o tik tai kas jau yra. Ir tai kas jau yra, seniai yra, o ne atradimo momentu. Tad, kai tik mokslininkas pasako “aha”” arba “eureka!”, jis tik atranda tai, kas jau seniai egzistuoja ir sukurta Dievo.

    O del to, kad Dievas nesikisa… Ir gali, ir kisasi kai mato reikala… Ir pagal Biblijoje uzrasyta Dievo valia,viena diena tie Jo paties desniai nustos galioti, nes tai Jo toks sprendimas, nepriklausantis nei nuo musu valios, nei nuo pagaliau tikejimo Dievu. Dievas suverenus, nepriklausomas nei nuo musu tikejimo, nei nuo netikejimo Juo.

  • ufonautas

    Taip pat ir Dievas egzistuoja arba neegzistuoja vienodai lygiai nepriklausomai nuo to tu tiki juo ar ne.

    Ir tai kad tu ar kažkas kitas sugalvojo kad Dievas yra geras, jis mus gelbsti ir t.t. nepadaro Dievo tokiu kokiu tu nori jį matyti. Gal Dievas yra labai blogas sutvėrimas. Blogiausia kas gali būti. Gal jis minta žmonių maldomis ir kuo daugiau visi meldžiasi, tuo daugiau blogio pasaulyje atsiranda. Juokinga? Juokinga. Bet niekas negali pasakyti kad tai tiesa ar netiesa. Niekas nežino.

    O Biblija tai žmonių parašyta pasaka ir ten yra tiek pat tiesos kiek ir mano komentaruose, siūlyčiau per daug rimtai visko nepriimti.