RŪSTI LIETUVIŠKA TIKROVĖ IR MŪSŲ SENATVĖ
Matyti tikrovę kitaip

RŪSTI LIETUVIŠKA TIKROVĖ IR MŪSŲ SENATVĖ

„Ieškau kokioje nors prestižinėje firmoje sekretorės, stiuardesės arba padavėjos darbo, intymaus prašau nesiūlyti. Esu labai labai komunikabili, linksma, turinti optimistinių ilgalaikių ateities planų ir idėjų. Truputį neprimatau. Man 67 m.“, – taip interneto šmaikštuoliai sureagavo į vyriausybės planus per artimiausius keletą metų pensinį amžių ilginti iki 65 metų, o ateityje, net iki kol mums sukaks 67-eri. Interneto folkloro ironija visiškai suprantama. Žinant lietuviškos darbo rinkos ypatumus, darbuotojų armija, kurių amžius gerokai per 60 m., kol kas primena fantastikos filmo siužetą. Esant tokiai padėčiai valstybei pailginus pensinį amžių vis tiek teks ieškoti papildomų lėšų pensijos laukiantiems bedarbiams.

Tačiau lietuviška tikrovė rūsti ir negailestinga. Viskas kaip visuomet – nepaprastai paprasta. Remiantis Eurostato prognozėmis, nuo 2009 iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 mln. žmonių. Tarp jų darbingo amžiaus (15–64 metų) žmonių skaičius smuktelės nuo 58,6 iki 41,4 proc. nuo visų gyventojų, o pagyvenusių (65 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius ūgtelės nuo 16 iki 32,7 proc. Didžiausias demografinis „smūgis“ laukiamas 2015–2035 metais, kai demografinio bumo kartos atstovai taps pensininkais. Statistikai mikliai paskaičiavo, kad nuo 2008 iki 2060 metų prognozuojamas didžiulės (daugiau nei 1,5 karto) išlaidos socialinės apsaugos pensijoms padidėjimas (nuo 7,4 proc. BVP 2008 m. iki 11,6 proc. BVP).

Tokios katastrofiškos prognozės verčia politikus imtis kažkokių žingsnių. Reikalinga nauja šalies socialinės apsaugos sistemos architektūra. Juk gremėzdiška, su dideliu biurokratiniu aparatu, skolose paskendusi „Sodra“, kuri atlieka lėšų perskirstytojos vaidmenį, yra atgyvena. Milžiniškas „Sodros“ deficitas tik paliudija šios sistemos neefektyvumą. Sunkiai suvokiama, kad „Sodra“ moka įvairiausias, pajamas viršijančias, socialines išmokas ir pašalpas, nors ji iš esmės turėtų būti kaupiamasis fondas, o ne pašalpų dalytoja.

Sensta ne tik Lietuva, bet ir Vakarų Europa, net mūsų planeta. Prieš penkerius metus JAV savaitraštis „Newsweek“ paskelbė prognozę, kad 2050 metais (t. y. tik po dviejų kartų!) pirmą kartą žmonijos istorijoje pagyvenusių žmonių skaičius viršys vaikų skaičių. Todėl nieko nuostabaus, kad pensinis amžius vis labiau ilginamas. Štai 65 m. pensinis amžius yra įtvirtintas Danijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Kipre, Ispanijoje, Graikijoje, Vokietijoje. Beje, pastarojoje pensijos yra apmokestinamos. Blogėjant demografinei padėčiai Europoje vis dažniau pasigirsta balsų, teigiančių, kad reikėtų visai atsisakyti pensijų sistemos, skatinant piliečius per visą gyvenimą kaupti lėšas senatvei.

Akivaizdu, kad pensinio amžiaus ilginimas gali būti toleruojamas tik kaip viena iš priemonių. Socialinio draudimo sistema nėra izoliuota nuo bendrų procesų šalyje. Darbo rinkos plėtra, lanksti mokesčių sistema, verslui palanki aplinka, gimstamumo skatinimas yra veiksniai, be kurių tokia sistema kaip mūsų „Sodra“ negali normaliai funkcionuoti.

Taip pat negalime nutylėti ir mūsų mentaliteto problemų. Mažėjant dirbančiųjų skaičiui teks atverti darbo rinką imigrantams, kas reikš daugiakultūrės Lietuvos kūrimą. Tik požiūrio pokyčiai leis kurti gyvenimo realijas atitinkančius įstatymus, o tai neišvengiamai atneš naujų įtampų. Kaip ir daugvaikystė (žinoma, susieta su patvariu šeimos institutu) turėtų būti puoselėjama ir skatinama, prilyginama garbingam poelgiui, o ne pašiepiama.

Paradoksalu, bet turi kisti ir mūsų visų (darbdavių, politikų, verslininkų, pačių piliečių) požiūris į senatvę. Nūdienį visuomenės požiūrį į senatvę apibūdintų žodžiai „mirties laukimas“. Ne veltui prabilus apie pensinio amžiaus ilginimą išsyk pulta skaičiuoti gyvenimo trukmę. Senatvė mums asocijuojasi su vargana egzistencija, bet ne su oriu gyvenimu. Normalioje visuomenėje pilietis neskuba į pensiją, jis nori dirbti ir užsidirbti, o net išėjęs į užtarnautą poilsį bando būti visuomeniškas ir socialus. Tad kyla klausimas, ar pačios efektyviausios reformos neįstringa mūsų mentaliteto brūzgynuose?

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes