PRANCIŠKAUS EROS KARDINOLAI GLUMINA VATIKANO STEBĖTOJUS
Matyti tikrovę kitaip

PRANCIŠKAUS EROS KARDINOLAI GLUMINA VATIKANO STEBĖTOJUS

Prisiekia nauji kardinolai

 Vasario 14 ir 15 dienomis Vatikane, iškilmingos konsistorijos metu, popiežius Pranciškus papildys Kardinolų kolegiją naujais kardinolais. Bus paskirta 20 kardinolų, tarp kurių – 15 kardinolų rinkėjų, tai yra nepasiekusių 80 metų amžiaus ribos ir galinčių dalyvauti popiežius renkančioje konklavoje.

Tarp rinkėjų penki yra iš Europos žemyno, trys iš Azijos ir Lotynų Amerikos, po du iš Okeanijos ir Afrikos. Keturi priklauso vienuolijoms, trys yra tik vyskupai, o devyni yra ar buvo išrinkti pirmininkais atitinkamų nacionalinių vyskupų konferencijų. Tik šeši buvo paskirti į dabartines pareigas popiežiaus Benedikto XVI, dar šeši – Jono Pauliaus II, o likę trys – jau paties Pranciškaus.

Paskirtųjų kardinolų geografinė priklausomybė glumina net visko mačiusius Vatikano gyvenimo apžvalgininkus. Tonga, Žaliasis Kyšulis ar Mianmaras nėra katalikybės bastionai, bet, priešingai, pasaulio pakraščiai, kuriems nuo šiol bus atstovaujami pačiu aukščiausiu lygiu.

Europiečiai sudaro tik trečdalį paskirtųjų, be to, šįsyk visiškai aplenkta Šiaurės Amerika. Tad dėmesys Bažnyčios visuotinumui yra išskirtinis popiežiaus Pranciškaus eros bruožas.

Naujai paskirtiems kardinolams popiežius nusiuntė laišką, kuriame rašė: „Sunku nuolankiai tarnauti kai kardinolystė suprantama kaip premija, kaip karjeros viršūnė, kaip galia ir pranašumas. Dėl to reikia vengti tokio požiūrio, o kardinolystę reikia suprasti kaip inkardinavimą Romos vyskupijoje ir Viešpaties Prisikėlimo liudijimą, jei reikia – iki kraujo praliejimo.“

Karjerizmo smerkimas yra ne tik žodžiai. Tik vienas nominantas, karjeros diplomatas, korsikietis, Apaštališkosios Signatūros tribunolo prefektas Dominique Mamberti, priklauso Romos kurijai.

Beje, jo, kaip ir Lisabonos patriarcho Manuelio José Macário do Nascimento Clemente’s bei Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininko Ricardo Blázquezo Pérezo, skyrimai nenustebino. Tradiciškai šias pareigas eina vyrai su raudonomis kepuraitėmis.

Kiti du europiečiai, italai, yra iš arkivyskupijų, kurios kardinolų neturėjo ilgokai. Edoardo Menichelli yra iš Ankonos – Ozimo arkivyskupijos, kuri per paskutinį šimtmetį buvo be  kardinolų, o Sicilijos Agridžento arkivyskupija, kuriai vadovauja Francesco Montenegro tokiu įvykiu džiaugės tik XVIII amžiuje.

Beje, arkivyskupas Montenegro pagarsėjo savo rūpinimusi pabėgėliais, kurie plūsta į Siciliją iš Afrikos. Būtent jo jurisdikcijoje yra Lampedūza, prie kurios krantų 2013 m. nuskendo laivas su beveik 400 pabėgėlių iš Afrikos. Būsimasis kardinolas garsėja ir principingumu, nes 2012 m. uždraudė bažnytines mafijos vadeivų laidotuves.

Afrikos žemynas šįsyk sulaukė dviejų kardinolų. Berhaneyesus Demerewas Souraphielis, Adis Abebos arkivyskupas yra iš Etiopijos, kur katalikai sudaro mažiau nei 1 proc. visų gyventojų, kurių dauguma yra stačiatikiai ir daugiau nei 30 procentų – musulmonai.

Pirmą kartą buvusi Portugalijos kolonija Žaliasis Kyšulis turės kardinolą, Šventojo Rašto studijas Romos popiežiškajame Biblijos institute baigusį vyskupą Arlindo Gomesą Furtado. Žaliajame Kyšulyje yra tik pusė milijono gyventojų, bet daugiau kaip 90 procentų jų yra katalikai.

Mažytėms vos vieno procento katalikų bendruomenėms atstovaus kardinolai Charlesas Maungas Bo (Mianmaras) ir Francisas Xavieras Kriengsakas Kovithavanijus (Tailandas). Trečias azijietis iš naujai paskirtų kardinolų, Hanojaus arkivyskupas Pierre Nguyênas Văn Nhonas yra šeštas kardinolas iš Vietnamo.

Vis dėlto didžiausios staigmenos yra pažangių idėjų besilaikančio Velingtono (Naujoji Zelandija) arkivyskupo Johno Atcherley Dew ir nykštukinės Tongos karalystės vyskupo Soane Patita Paini Mafi skyrimai. Pastarasis hierarchas du metus JAV studijavęs psichologiją bus jauniausias (53 m.) Kardinolų kolegijos narys ir atstovaus 15 tūkst. (vidutinė parapija Lietuvoje) katalikų bendruomenę.

Taip pat du nauji kardinolai Danielis Fernando Sturla Berhouetas (Urugvajus) ir José Luisas Lacunza Maestrojuánas (Panama), nors yra iš tradiciškai katalikiškų kraštų, bet atstovaus nedideles šalis. Panama, turinti 3,6 mln. gyventojų, apskritai pirmą sykį istorijoje bus pagerbta raudona kepuraite.

Nors Meksika yra antra pagal katalikus gyventojus šalis pasaulyje, bet nuo 1958 metų turėjo tik 10 kardinolų. Morelijos arkivyskupijos, kurios ganytojas yra naujasis kardinolas Alberto Suárezas Inda, teritorija apima Michoacano valstiją, kurioje karteliai, sukarinti būriai ir Meksikos federalinė policija bei kariuomenė kovoja  narkotikų karus.

Popiežius Pranciškus pasirinkdamas šį Romoje apmokytą dvasininką, kuriam jau po kelių savaičių bus 76 m., aiškiai remia Bažnyčios pastangas stabdyti konfliktą.

Tai antras kartas, kai popiežius Pranciškus skiria kardinolus. Pirmojoje 2014 m. vasario 22 d. konsistorijoje jis jau yra paskyręs 16 kardinolų rinkėjų.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes