PAKSO ERELIS SKLEIDŽIA SPARNUS
Matyti tikrovę kitaip

PAKSO ERELIS SKLEIDŽIA SPARNUS

R. Paksas grįžta?

Naujieji metai prasidėjo nuo tikro akibrokšto. Ketvirtadienį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija patenkino apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso skundą, kuriuo šis skundėsi, kad Lietuvos rinkimų įstatymas buvo savavališkai pakeistas ir tuo pažeista Europos žmogaus teisių 1-ojo protokolo 3 str. garantuota teisė į laisvus rinkimus.

Tai reiškia, kad iki gyvos galvos taikytas sprendimas uždrausti nušalintajam Lietuvos prezidentui ir europarlamentarui R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose buvo šiurkšti Konstitucinio Teismo (KT) ir Seimo klaida. Šį mūsų teisinio ir politinio elito sprendimą EŽTT įvertino aiškiai:

“Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas.

Neišsisukinėdami turime pripažinti, kad šis sprendimas apnuogina skaudžią tiesą – demokratija Lietuvoje šlubuoja, o tiek metų kruopščiai kurta teisinė sistema neatlaiko kritikos. Juk rinkimų, kaip ir žodžio, laisvė yra demokratijos pamatas, o susidorojimo su R.Paksu pretekstas buvo Egidijaus Kūrio vadovaujamo KT sprendimas.

Todėl bjauria veidmainyste dvelkia tų žmonių, kurie padarė viską, kad eliminuotų R.Paksą iš politinio šalies gyvenimo, raudos dėl demokratijos padėties Baltarusijoje. Tie ponai turėtų atsiprašyti Lietuvos piliečių, kad demokratiją pavertė sutartiniu reiškiniu, galios centrų įrankiu dalijantis valdžią, o ne linčiuoti dabartinę valstybės vadovę, tarsi ši būtų atsakinga dėl padėties kaimynų darže.

EŽTT pastebėjimas, kad sankcijos R.Paksui buvo neproporcingos, verčia pajudinti atminties klodus. Prisiminkime, kad Seimas buvo numatęs penkerių metų R.Pakso diskvalifikavimą, po kurio buvo kreiptasi į KT. Būtent tuomet iš niekur išdygo garsusis išaiškinimas apie “Konstitucijos dvasią”, slypinčią tuomečio KT pirmininko Egidijaus Kūrio galvoje. Ši “dvasia” nurodė, kad šiurkščiai Konstituciją pažeidęs pilietis negali iki gyvenimo pabaigos eiti jokių pareigų, kurioms reikia priesaikos. Po to ir Seimas atitinkamai koregavo įstatymus.

Dabar aišku, kad E.Kūrio kalta konstitucinės teisės doktrina patyrė visišką fiasko. Ji paprasčiausiai prieštarauja žmogaus teisėms. Tačiau jei R.Paksas kaip buvo politikas, taip ir liks, kas atkurs tą žalą, kurią padarė KT priešakyje su E.Kūriu, kai buvo suskaldyta tauta dėl pilietybės traktavimų? Ar E.Kūris atsakys už tai, ar ir toliau iš televizorių ekranų mums arogantiškai postringaus apie konstitucines vertybes?

Žinoma, EŽTT sprendimas neįsiterpė į pačią R.Pakso pašalinimo iš prezidento posto procedūrą. Apkaltos nuosprendis lieka galioti ir nėra jokių prielaidų R.Paksui reabilituoti. Tačiau pats faktas, kad buvo perlenkta su “bausme”, sukuria nemalonią atmosferą visoje paksogeito istorijoje. R.Pakso galima nemėgti, laikyti jį politiniu diletantu, autoritarinių ambicijų valdoma asmenybe, bet prieš įstatymus ir pilietines teises lygūs visi.

Sunku prognozuoti, kokių pasekmių turės šitas EŽTT sprendimas mūsų krašto politinių jėgų išsidėstymui. Akivaizdu, kad “Tvarkos ir teisingumo” erelis išskleis savo pakirptus sparnus. Jei iki šiol tik galėjome spėlioti, kas per kitus Seimo rinkimus taps tuo X veiksniu, kuris sutrauks nusivylusiųjų elektorato balsus, dabar nereikia pasižymėti aiškiaregystės dovana, kad suvoktum, jog juo taps neteisingai pažemintas R.Paksas.

Tai ir didžiulė pamoka Seimui, kad nevalia kurpti įstatymų paskiriems atvejams ir asmenims. Dabar teks atitaisyti šias klaidas ir tai padaryti nebus lengva, nes visi sprendimai rėmėsi į konstitucinės teisės viražus. Pavyzdžiui, ar bus leidžiama R.Paksui tapti parlamentaru, o eiti kitas pareigas – ne? Juk po “dvasingų” Konstitucijos išaiškinimų susidarė tokia situacija, kad net Konstituciją gali tekti keisti, o tai neišbraukia pačių įvairiausių galimybių. Ši politinė kebeknė tik paliudija, kad trumpalaikiais interesais grįstas politinis sprendimas yra trumparegystė, kuri anksčiau ar vėliau įneša netvarkos ir sumaišties į šalies gyvenimą. Taip norėtųsi, kad tokių sprendimų nebūtų.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Pingback: Tweets that mention Pasaulis pagal Tomą New Post - PAKSO ERELIS SKLEIDŽIA SPARNUS. Read it now at -- Topsy.com()

  • ren

    Įdomu, kad tokio straipsnio autorius – TS LKD simpatikas. Bet tai tik patvirtina jo objektyvumą. Dėl Pakso, žinant, kad rinkimuose pastaraisiais metais nedalyvauja apie pusė rinkėjų ir daugelis jų yra nusivylę “protestuotojai” – Pakso potencialas didelis. Jo minusai – rimto užnugario neturėjimas. Galima įsivaizduoti, kaip Kūris su savo apkaltos kaltinimais ir dvasiomis būtų “pašokinėjęs” pvz., prieš A. Brazauską… Taip pat Darbo partijos egzistavimas. Nebūtų šitos partijos – TT net ir iki šiol būtų surinkę apie trečdalį rinkimuose dalyvavusių balsų. Darbo partija nusiurbia ir nusiurbs didelę dalį potencialių Pakso rėmėjų.

  • Pingback: „Per aspera ad pax“()

  • Antas

    Mielas Tomai, esu panašių pažiūrų, tačiau tas man neužgožia teisingumo troškulio. Kadangi piktai kritikuojate KT sprendimą dėl Pakso diskvalifikacijos, tai vardan teisingumo reikėtų pasvarstyti, ar vien politinio susidorojimo siekis motyvavo tą sprendimą. Pabrėžiu – esu ne tiek E.Kūrio, kiek jo reiškiamos juridinės logikos gerbėjas. Pakso problema, atsirado ne tiek dėl Konstitucijos ir EŽT Konvencijos disharmonijos, kiek dėl priesaikos instituto suabsoliutinimo. Priesaika yra tik ritualizuotas pasižadėjimas, kuriuo prisiimama atsakomybė ne už pažadų, o už įsipareigojimų vykdymą pagal įstatymus ir darbo, tarnybos ar santuokos sutartį. Iš darbo šalinama ne už pažado uoliai dirbti laužymą, o už konkretų nusižengimą. Santuoka nutraukiama ne už pažado mylėti sulaužymą, o už neištikimybę, girtavimą, etc. Net pagal Karo tarnybos įstatymą priesaikos sulaužymas yra tik kito baustino nusižengimo – šiurkštaus drausmės pažeidimo – sinonimas; kituose įstatymuose jis iš viso nenumatytas. Vien tik Konstitucija priesaikos sulaužymą laiko savarankiška inkriminuojančia veika. Paksas buvo pripažintas (pagrįstai ar ne – kitas klausimas) ne šiaip pažeidęs moralę, drausmę ar įstatymus, o padaręs ypatingą, jokiuose kituose įstatymuose nenumatytą, dangaus keršto besišaukiantį (juk prisiekė net su Dievo vardu) nusižengimą. Nuosekliai galvojant toks nusižengimas baustinas ne kaip eilinis tarnybinis nusikaltimas, už kurį, BK 45 str. numato diskvalifikaciją nuo 1 iki 5 metų. Už jį nusižengėliui niekad neleistina dar kartą iškilmingai tarti jo paties niekingai sulaužytos Priesaikos žodžius. Taip spręsti KT tiesiog privalėjo vadovaudamasis priesaikos šventumo principu ir įsiklausydamas į įsakmų ir pakilų Pagrindinio Įstatymo dvasios šauksmą (čia tyčia pompastiškai pabrėžiu archaišką, bet nuoseklią KT logiką). Ką dabar reikėtų daryti? Koreguoti Konstitucijos 74 str. išbraukiant iš jos viduramžišką nuorodą į priesaikos sulaužymą ir numatant laikotarpį, kuriuo asmeniui, apkaltos tvarka pašalintam iš pareigų, atimama pasyvioji rinkimų į Seimą ir į Prezidento postą teisė. Turbūt panaši yra KT nuomonė dėl EŽTT sprendimo, paskelbta 2011 01 10.

    • Tomas

      tad esminis klausimas yra priesaikos reikšmė. Jei priesaika turėtų permanentinę reikšmę Seimo nariui, ministrui, prezidentui pakaktų prisiekti vieną kartą, o jis prisiekiakaskart, kai pradeda eiti pareigas. Tad Seimas buvo numatęs teisingą diskvalifikaciją – 5 m. tiek, kiek trunka przidento kadencija. Todėl KT sprendimas yra politinis, o neteisinis, nes EŽTT pasakė, kad rinkėjai turi spręsti, o ne teismas.
      P.S. Pakso apkaltos nekvestinuoju.

      • Antas

        Jūs visiškai teisus sakydamas, kad sprendimas dėl amžinos diskvalifikacijos nebuvo teisinis. Sankcija už priesaikos sulaužymą ir negali būti teisinė, nes pati priesaika nėra juridinė kategorija. Jos laužymas nefigūruoja jokiuose įstatymuose (išskyrus Karo tarnybos įstatymą, kaip kito nusižengimo sinonimas). Kadangi Konstitucija nieko nesako apie diskvalifikacijos trukmę, tai KT pasielgė nuosekliai. Juk negalima už tokią šventvagišką antikonstitucinę veiką, kaip Priesaikos sulaužymas, bausti Prezidentą taip pat kaip apsivogusį buhalterį. Užtat dabar EŽTT mus paprotino nežiūrėti taip fanatiškai į priesaikos laužymą (ji – tik iškilmingas pažadas dorai dirbti, duodamas daug kartų per politiko gyvenimą), o bausti už konkretų nusižengimą proporcingos trukmės diskvalifikacija. Čyvas siūlo tą trukmę nustatyti plebiscitu. Aš – už, o Jūs?

        • Tomas

          nemanau, kad reikia referendumo. Kadencijos trukmė – protinga bausmė.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes