NAUJAS STILIUS VATIKANE
Matyti tikrovę kitaip

NAUJAS STILIUS VATIKANE

Popiežius renkasi naują būdą

Iškilmingomis inauguracijos Mišiomis prasidėjo popiežiaus Pranciškaus pontifikatas.

Viso pasaulio žmones naujasis Romos katalikų vadovas ragino niekada nepamiršti, kad tikroji valdžia – tai tarnystė, o norėdamas vykdyti savo pareigas, jis pats turi žvelgti į šią tarnystę nuolankiai ir apglėbti visą Dievo tautą.

Tokia naujojo popiežiaus vizija į galią yra identiška elgesiui, kuriuo jis pasižymi pirmomis dienomis po savo išrinkimo. Prieš eidamas į Apaštališkųjų rūmų balkoną, ką tik išrinktas pontifikas atsisakė ant pečių užsidėti raudoną popiežiškąją peleriną (mozzetta). Taip ir liko nepanaudoti žymieji raudoni batai, kuriuos dėvėti būdavo popiežiaus privilegija. Jis neužsidėjo ir auksinio popiežiaus kryžiaus, o pasiliko savo metalinį vyskupiškąjį.

Tad kuklumas yra išskirtinė jo savybė. „Papafra“ („tėtis – brolis“) – tokią pravardę šv. Petro aikštės tikintieji sugalvojo popiežiui. Tai – simptomai, kad popiežius renkasi naują būdą, bet daugeliui religinio ir Vatikano gyvenimo apžvalgininkų bei stebėtojų, kuriems kardinolo Bergoglio išrinkimas tapo tik­ru netikėtumu, svarsto, kokiais sprendimais pasireikš naujas stilius Vatikane. Prielaidą, kad nebus apsiribota tik gestų simbolika, stiprina aplinkybė, kad pasirinkdamas Pranciškaus vardą, jis siuntė aiškų signalą, jog verta laukti netikėtumų. Vardo, kurio iki šiol neturėjo joks pontifikas, pasirinkimas reiškia, kad šis popiežius valdys itin savitai.

Prieš popiežiaus Pranciškaus pontifikatą atsiveria kelios svarbios perspektyvos.

Pirmiausia – klausimai, kurie nepastebimi plačiajai visuomenei ir yra susiję su Romos kurijos gyvenimo pertvarka. Pats faktas, kad konklavos tėvai patikėjo šv. Petro sostą kardinolui, ne tik nevadovaujančiam jokiai Vatikano žinybai, bet ir besidarbuojančiam toli nuo „centro“, yra ženklas, jog „Bažnyčios kunigaikščiai“ ir siekė rimtų žingsnių šia linkme. Tarpusavio nesutarimų ir intrigų suskaldyti kardinolai iš Romos kurijos neįstengė susivienyti apie jokią figūrą ir kiek rimčiau pasipriešinti Bergoglio išrinkimui.

Romos kurijos reformos įgyvendinimui popiežiui Pranciškui teks sutelkti stiprią komandą. Daug kas priklausys nuo to, ką pontifikas pasikvies Valstybės sekretoriaus pareigoms. Šią poziciją Vatikane galėtume kažkiek prilyginti premjero pareigybei, jis yra antras žmogus po popiežiaus Bažnyčios valdyme. Šis sprendimas svarbus dar todėl, kad popiežius Pranciškus nėra kabinetinis žmogus. Jam reikalingas pagalbininkas, kuris būtų tvirtas ir gabus administratorius, o popiežius galėtų ramiai atsidėti apaštalavimo darbams.

Būtent ikišioliniam valstybės sekretoriui Tarcisiui Bertonei ir priekaištaujama dėl pašlijusios tvarkos Vatikane. Intrigą didina ir klausimas, ar vėl tradiciškai šios pareigos bus patikėtos italų, ar kitos tautybės kardinolui. Kol kas pranešama, kad popiežius Pranciškus visus Romos kurijos dikasterijų vadovus ir narius laikinai toliau palieka pareigose tol, kol nebus nuspręsta kitaip. Oficialiame pranešime sakoma, kad „Šventasis Tėvas trokšta kurį laiką pamąstyti, pasimelsti ir pasitarti prieš skiriant ir darant galutinius sprendimus“.

Svarbu pastebėti, kad popiežius galėjo paprasčiausiai patvirtinti buvusią administraciją. Vis dėlto apmąstymo laikas reiškia, kad kažkokie rimti sprendimai bus priimti. Taip pat laikas yra reikalingas ir susipažinti su slapta informacija, kurią paliko Benediktas XVI. Tai – jo įpėdiniui skirta garsioji 300 lapų dosjė, kurioje palikta visa informacija apie negeroves Vatikane.

Ši dosjė, kurią sudarė trijų kardinolų, negalėjusių dėl amžiaus cenzo dalyvauti konklavoje, komisija, kaitina žurnalistų vaizduotę. Apie ją žinoma tik tiek, kad ten yra užfiksuotos aplinkybės, lėmusios vadinamąjį Vatileakso skandalą, kai slapti popiežiaus dokumentai buvo nutekinti į viešumą. Kadangi sunkiai įtikima, jog tai padaręs popiežiaus liokajus veikė vienas, tai dosjė turinys turėtų paveikti naujo pontifiko kadrų politiką.

Tačiau pasaulio vyskupijoms labai svarbu, kad mažėtų vadinamasis Vatikano centralizmas ir biurokratija. Juk kas jau kas, bet popiežius Pranciškus, gyvenęs tolimojoje Argentinoje, gerai žino šios sistemos privalumus bei trūkumus vietinės Bažnyčios gyvenimui.

Tad svarbiausias klausimas – ar popiežius ryšis pertvarkyti Bažnyčios valdymą, kad jame labiau išryškėtų horizontalusis – bendruomeninis matmuo?

Kitos perspektyvos labiau išoriškai pastebimos, jos matomos įsigilinus į šv. Pranciškaus Asyžiečio asmenį. Asyžiaus Neturtėlis tarnavo raupsuotiesiems. Savo pontifikatą popiežius supranta kaip tarnystę „vargstantiems, silpniausiems, mažiausiems“, jis, kaip sakė žiniasklaidos darbuotojams, trokšta „vargšų Bažnyčios“. Tai reiškia, kad galime sulaukti glaudesnio Romos Katalikų Bažnyčios ir tarptautinių humanitarinių organizacijų bendradarbiavimo mažinant socialinę neteisybę ir skurdą.

„Pranciškus yra taikos žmogus“, – apibūdino savo pontifikato globėją popiežius. Ko gero, sulauksime ekumeninio bei tarpreliginio dialogo iniciatyvų. Turėtų stiprėti santykiai su žydais, nes popiežius garsėjo savo draugiškais ryšiais su Buenos Airių žydų bendruomene. Drauge su rabinu Abrahamu Skorka 2010 m. jis parašė knygą „Danguje ir žemėje“. Šiltą sveikinimo laišką popiežiui parašė Maskvos patriarchas Kirilas, o patriarcho Baltramiejaus vadovaujama Konstantinopolio patriarchato delegacija atvyko į popiežiaus inauguraciją, ko nebuvo tūkstantmetį.

Pagaliau šv. Pranciškus Asyžietis garsėjo savo tyru santykiu su kūrinija. „Pašaukimas saugoti kūriniją skirtas ne tik krikščionims; tai – pirmesnis, tiesiog žmogiškas pašaukimas, skirtas visiems. Tai – pareiga saugoti visą kūriniją, jos grožį. <…> Tai – pareiga gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir aplinką, kurioje gyvename,“ – per savo inauguraciją sakė popiežius. Tad galime sulaukti įdomių šv. Sosto pasiūlymų pasaulio bendrijai ir gamtosaugos srityje.

Laikas parodys, ar popiežiui Pranciškui, kuris yra savotiškas katalikybės veidas šiuolaikiniame pasaulyje, pavyks jį padaryti labiau artimesnį tiems, kurie jos nepažįsta ar vengia.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • taigis

    Įdomus straipsnis ir prognozės. Tik kažkodėl nuo mokyklos laikų buvau įsitikinęs, kad auksas taip pat yra metalas….

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes