MES IR „FACEBOOK“
Matyti tikrovę kitaip

MES IR „FACEBOOK“



„Socialiniai tinklai leidžia žmonėms susitikti peržengiant erdvės ir kultūros sienas ir taip kurti ištisą naują potencialių draugysčių pasaulį.“ (Benediktas XVI)

Tradiciškai Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga popiežiai kreipiasi į tikinčiuosius kviesdami  apmąstyti komunikacijų reikšmę žmonių bendruomenėje. Šiemet popiežius Benediktas XVI savo paskelbtoje žinioje dalinasi įžvalgomis apie komunikavimo internetu paplitimą, ypač atkreipdamas dėmesį į bendravimą socialiniuose tinkluose.

Ši žinia atveria įdėmų žvilgsnį į socialinių tinklų tikrovę, pabrėžiant jos teigiamias puses ir perspėjant apie jos keliamus iššūkius. Benediktas XVI pastebi, kad naujosios technologijos keičia „patį komunikavimą“, kad „randasi naujas mokymosi ir mąstymo būdas, teikiantis naujų galimybių megzti santykius ir statydinti bendrystę“, atsiveria nauji, iki šiol „neįsivaizduoti horizontai“.

Šioje perspektyvoje socialiniai tinklai „skatina nustatyti naujas tarpasmeninio gyvenimo formas, daro įtaką savivokai ir todėl neišvengiamai kelia klausimą ne tik dėl teisingo savojo elgesio, bet ir dėl savosios būties autentiškumo. Buvimas šiose virtualiose erdvėse gali būti autentiškos asmeninio susitikimo su kitais paieškos ženklas.“ Jie „leidžia žmonėms susitikti peržengiant erdvės ir kultūros sienas ir taip kurti ištisą naują potencialių draugysčių pasaulį.“

Atsiriboti nuo šios erdvės yra paprasčiausias akių užmerkimas prieš  naują tikrovę. Deja, Lietuvos katalikų skvarba į socialinius tinklus vyksta vangiai. Dažnai dalyvavimas juose laikomas laiko švaistymu,  nuolaida savo silpnybėms, net nelabai deramu krikščioniui užsiėmimu.

Neretai tie, kurie įsijungia, pavyzdžiui, į „Facebook“ virtualią bendruomenę nesuvokia šio dalyvavimo kaip galimybės dalintis savo tikėjimo patirtimi. Tačiau popiežius taikliai pastebi:

„Perteikti Evangeliją naujomis medijomis reiškia ne tik nedviprasmiškai religinį turinį įdėti į įvairių medijų platformas, bet ir savu skaitmeniniu profiliu bei komunikavimo stiliumi nuosekliai perteikti pasirinkimus, preferencijas ir vertinimus, iš pagrindų derančius su Evangelija, net jei apie tai konkrečiai nekalbama.

Tad kalbama ne apie buką Evangelijos žinios brukimą, bet dialogo erdvę, kurioje „naujomis raiškos priemonėmis krikščionis vėlgi pašauktas kiekvienam klausiančiam atsakyti apie jame gyvenančią viltį (plg. 1 Pt 3, 15).“

„Facebookas“ yra visiems pasiekiama erdvė, kurioje galima puikiai kurti diskusines, maldos, temines grupes. Deja, tokiomis iniciatyvomis, kurioms reikia tik entuziazmo Lietuvos katalikai nepasižymi. Mėgstama dejuoti, kad dvasininkai nepalaiko evangelizacinių pasauliečių užmojų, bet „Facebooke“ šiam reikalui telkti žmones kunigo leidimo nereikia…

Taip pat neturėtume pamiršti, kad socialiniai tinklai yra puiki terpė skleisti žiniai, informuoti žmones apie savo veiklą. Tai puikiai suvokia verslas, politikai, žiniasklaidos priemonės, bet ne mūsų bažnytinės institucijos. Profilio „Facebooke“ neturi ne tik Lietuvos vyskupų konferencija, bet ir atskiros vyskupijos. Šiuo požiūriu maloniai išsiskyria retrogradiška laikoma Telšių vyskupija, kurios kurija (vienintelė!) „Facebooke“ turi nuolatos atnaujinamą profilį. Ši padėtis liudija koks menkas vaidmuo mūsų bažnytinėje sąmonėje tenka viešiesiems ryšiams, visuomenės informavimui, apskritai internetui.

Tiesa, yra ir vilties ženklų. Štai profilius „Facebooke“ turi vyskupai Rimantas Norvila ir Gintaras Grušas. Nors jų profiliai atnaujinami retai, bet pats jų egzistavimo faktas teikia vilties, kad ateityje ekscelencijos iš savo užimtos dienotvarkės ras minutę, kitą dalintis savo įžvalgomis ir su „Facebooko“ bendruomene. Broliai pranciškonai visuomet įdėmiai skaito laiko ženklus, tad juos matome ir „Facebooko“ erdvėje. Broliai Arūnas Peškaitis ir Kazimieras Kasparavičius ne tik turi jaukius profilius, bet aktyviai bei jautriai įsijungia į internetines diskusijas. Nors „susitepti“ „Facebooko“ diskusijomis nebijo ir kunigai Gintaras Blužas, Arnoldas Valkauskas ir dar keletas jų kolegų, bet bendrai paėmus dvasininkų, vienuolių balsas virtualioje erdvėje girdimas silpnokai.

Benediktas XVI ragina: „Tad krikščionis norėčiau pakviesti, kad jie jungtųsi į skaitmeninio amžiaus atvertą santykių tinklą kupini pasitikėjimo, išmanymo ir atsakingo kūrybiškumo. Ne tiesiog buvimo ten troškimui patenkinti, bet todėl, kad tas tinklas yra esminis žmogaus gyvenimo dėmuo.“ Šito nepastebėti ir nepaisyti būtų neatsakinga Dievo, Bažnyčios ir žmonių atžvilgiu.

APKLAUSA:

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes