KURIS BUVO PASKUTINIS ATSISTATYDINĘS POPIEŽIUS?
Matyti tikrovę kitaip

KURIS BUVO PASKUTINIS ATSISTATYDINĘS POPIEŽIUS?

Popiežius Benediktas XVI prie šv. Celestino V kapo.

Popiežiui Benediktui XVI, paskelbus trumpą pareiškimą apie savo pasitraukimą iš šv. Petro sosto, kilo didelis žiniasklaidos triukšmas, sumišęs su poreikiu išsiaiškinti krikščionių istorinę ir kanoninę informaciją,  ar kas nors panašaus Bažnyčios istorijoje yra nutikę anksčiau. Ar gali popiežius atsistatydinti? Daugelis naujienų agentūrų ir komentatorių greitai rado teisingą atsakymą: „Taip, popiežius iš tiesų gali atsistatydinti”. Tačiau ilgus šimtmečius šia teise, oficialiai užfiksuota kanonuose, Katalikų Bažnyčios gyvenime nebuvo pasinaudota.

Natūraliai kyla kitas klausimas: „Kuris paskutinis popiežius buvo pasinaudojęs šia teise?“ Iš tiesų pastarasis klausimas nemenkai daliai pasaulio žurnalistų ir komentatorių sukėlė keblumų ir maišaties. Vieni tvirtino, kad tai popiežius Grigalius XII (miręs 1417 m.), kuris buvo „atstatydintas“ 1415 m., yra paskutinis popiežius, pasinaudojęs minėta popiežiška teise. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų lyg ir taip, tačiau ties šiuo faktu ir iškyla istorinių įvykių dokumentacijos (užfiksavimo) keblumas.

Grigalius XII atsistatydinimas buvo viena iš paskutinių pastangų suvienyti suskilusią Viduramžių Bažnyčią, kurios krizė žinoma kaip Avinjono popiežystė ar tiesiog „Vakarų schizma“ (1378-1417). Per daug nesigilinant į istorines detales pakanka konstatuoti, jog tuo laikotarpiu Bažnyčioje buvo du „popiežiai“, išrinkti suskilusios kardinolų kolegijos: vienas iš Avinjono, Prancūzijoje, kitas –  Romoje. (tiesą pasakius, situaciją komplikavo tai, kad 1409-1415 m. buvo dar ir trečias – Pizos „popiežius“ Italijoje).  Tad kone pusę amžiaus Bažnyčia Europoje buvo pasidalijusi pagal politines grupuotes, susiformavusias tarp įvairių monarchinių valdovų ir atitinkamai Romos ir Avinjono popiežių.

Kai 1406 m. lapkričio 30 d. Romoje popiežiumi buvo išrinktas Angelo Correras (Grigalius XII), Bažnyčios viduje jau buvo susiformavusios jėgos, siekiančios suvienyti suskilusią Katalikų Bažnyčią. Nors pastarasis popiežius iš tiesų atsistatydino, tačiau jis tai padarė ne savo valios ar asmeninio įžvalgumo paskatintas. Tiek jis, tiek kiti kardinolai, kandidatai į popiežiaus sostą, prieš rinkimus jau buvo prisiekę atsistatydinti, jeigu pavyks susitarti ir susivienyti su Avinjono kardinolais ir antipopiežiumi. Tai ir įvyko.

Konstancos Susirinkimo metu (1414-1418) Pizos antipopiežius Jonas XXIII (taip, tai tas pats vardas, kurį po penkių šimtmečių perėmė ir reabilitavo jo teigiamą reikšmę popiežius, sušaukęs Vatikano II Susirinkimą) buvo nušalintas, Avinjono ir Romos kardinolų kolegijos suvienytos, Avinjono popiežius Benediktas XIII paskelbtas eretiku, o Grigalius XII, kaip buvo prisiekęs, atsistatydino. Po šių įvykių jau susivienijusi kardinolų kolegija popiežiumi išrinko Martyną V (mirusį 1431 m.), kuris ir užbaigė „Vakarų schizmą“.

Tačiau vis dar lieka klausimas: „Ar Grigalius XII buvo paskutinis atsistatydinęs popiežius?“ Taip, iš dalies. Jis teisiškai žvelgiant atsistatydino, tačiau visiškai kitomis aplinkybėmis, nei dabartinis popiežius Benediktas XVI, kuris priėmė šį sprendimą po ilgų apmąstymų ir maldų, o taip pat absoliučiai be jokio išorinio spaudimo, ką jis oficialiai ir pareiškė, kad jo atsistatydinimas būtų priimtas kaip visiškai teisėtas veiksmas. Priešingai Grigalius XII prieš tituluojamas popiežiumi, buvo prisiekęs, jei prireiks, atsistatydinti, vadinasi, jis buvo tapęs popiežiumi su sąlyga, saisčiusia jo popiežystės galią.

Tad pagrįstai galima tvirtinti, kad paskutinis savo valia atsistatydinęs popiežius buvo Celestinas V (miręs 1296 m.), kuris atsisakė popiežiaus tarnystės praėjus vos keliems savo popiežiavimo mėnesiams 1294 m. Celestinas V buvo išrinktas popiežiumi kaip politinė kompromisinė kandidatūra ginčytino laikotarpio Bažnyčios vadovavime metu, kurį buvo sukėlusios konkurencinių jėgų Bažnyčios viduje kovos.  Pietro del Murrone, tapęs popiežiumi Celestinu V, žinomas kaip paprastas, bet šventas žmogus, kuris gyveno kaip pamaldus atsiskyrėlis pagal šv. Benedikto regulą.

Iki Celestino V inauguracijos popiežiaus vakuojanti vieta išbuvo 27 mėnesius, tad šios tarnystės jis visiškai nesiekė ir juo labiau netroško. Po kelių popiežiavimo mėnesių laisvu savo valios sprendimu  Celestinas V paskelbė atsisakąs Romos vyskupo sosto. Teologas Richardas McBrienas taip aprašo panašią į šiandieninę situaciją Vatikane, susidariusią Bažnyčią valdant Celestinui V: „1294 m. gruodžio 13 d. visos konsistorijos akivaizdoje Celestinas V perskaitė abdikacijos (atsistatydinimo) formulę, tada nusiėmė popiežiaus regalijas ir paragino kardinolus nedelsiant pradėti rinkti jo įpėdinį“.

Tad šiuo atveju paskutiniu popiežiumi, atsisakiusiu savo tarnystės, teisingiausia laikyti ne Grigalių XII, kuris chronologiškai buvo paskutinis, pasitraukęs iš popiežiškojo sosto, o  Celestiną V, kuris tai padarė laisvu savo valios sprendimu, vadovaujantis vien savo sąžine ir dvasiniu skyrimu.

Parengta pagal America Magazine

 

 

 

 

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes