KUNIGŲ CELIBATAS IR PEDOFILIJA
Matyti tikrovę kitaip

KUNIGŲ CELIBATAS IR PEDOFILIJA

Ši Gavėnia Katalikų Bažnyčiai tapo akistatos su nuodėmės šlykštumu, laiku. Vakarų Europoje skamba istorijos, kuriose pasakojama apie dvasiškių lytiškai išnaudotus vaikus, popiežius Benediktas XVI laišku kreipėsi į Airijos žmones atsiprašydamas už šias blogybes, pagaliau iškapstomi atvejai, kai net dabartinis pontifikas būdamas vyskupu ar kardinolu esą galėjęs dangstyti pedofilus. Prabylama apie katalikybę krečiančią krizę, kuri skaudžiai atsiliepia paprastiems katalikams – juk viešas deklaravimas, kad esi sąmoningu kataliku pradeda reikšti moralinį diskomfortą. Didįjį pirmadienį televizijos kanalas CNN savo kasdienę laidą „Connect The World“ specialiai skyrė katalikybės ateičiai.

Celibatas – blogybių šaknis?

Tokia situacija verčia klausti, kokios yra šios krizės priežastys. „Reikia panaikinti celibatą – visų blogybių šaknį“ – prancūzų kairiųjų dienraštyje „Le Monde“, kalbėdamas apie kovos prieš pedofiliją priemones, kategoriškai teigia šveicarų teologas Hansas Kungas, kuriam yra atimta teisė dėstyti katalikų teologiją. Panašios nuomonės laikosi ir nemenka dalis lietuviškų internetinių portalų komentatorių. Nors 87% vokiečių mano, kad kunigų celibatas yra atgyvena, tačiau 88% neseniai apklaustų Vokietijos gyventojų nesieja pedofilijos išskirtinai su bažnytinėmis institucijomis.

Sieti celibatą ir pedofiliją yra paprasčiausiai nesąžininga. Juk apie 90 % vaikų prievartavimų vyksta artimoje aplinkoje: šeimos, giminių ar artimųjų draugų ir pažįstamų rate. Šie žmonės su celibatu neturi nieko bendra. Pavyzdžiui, visai neseniai Austrijoje buvo ištirta 510 lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius atvejų, iš kurių tik į 17 buvo įvelti kunigai. Prieš porą savaičių „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo pateikti liudijimai apie pedofiliją liuteronų valdomuose internatuose Vokietijoje. Susiaurinti šį reiškinį iki kunigų celibato problemos yra neatsakinga.

Pagaliau, žinoma, kad žmogaus lytinė tapatybė susiformuoja antrame jo gyvenimo dešimtmetyje. Tad galime teigti, jog jau stodamas į seminariją jaunuolis (kai kalbame apie probleminius atvejus) turi pedofilinį polinkį arba būna homoseksualus. Problemos atsiranda, kai kunigiška gyvensena arba celibatas tampa priedanga ir įrankiu aktualizuoti savo patologiją. Tačiau toks asmuo taip elgtųsi ir nebūdamas kunigu. Jam kunigystė, menamas celibatas, tampa tik patogia gyvensena vystytis asmens dvilypumui.

Neatmeskime ir tos galimybės, kad seksualinių problemų ir kompleksų kamuojamas jaunuolis, užuot ieškojęs psichiatrijos pagalbos, stodamas į kunigų luomą naiviai mąsto, kad religinėmis priemonėmis, disciplina, savitvarda sugebės išspręsti savo bėdas. Kunigiška gyvensena reikalauja asmenybės brandos, kurios neturint kenkiama sau, kitiems ir Bažnyčiai.

Celibatą atšaukus, problemos liktų

Celibatas nėra dogma, bet priskirtinas pastoracinei, teologinei ir teisinei kategorijai. Maža to, būtent Benedikto XVI pontifikato metu diskusijos tarp vyskupų ir teologų šiuo klausimu įsiplieskė su nauja jėga, nes Jonas Paulius II tokių diskusijų nepageidavo. Nūdienos žmogui, kuris menkai susipažinęs su religiniu gyvenimu, teologiniai argumentai (pagrindinis jų – Jėzaus Kristaus celibatas) neatrodo paveikūs. Tiesa, kokią naudą atneštų celibato atšaukimas niekas aiškiai ir nepasako. Štai broliai protestantai taip pat stokoja pašaukimų į kunigus, o stačiatikių kunigai dejuoja, kad jiems neleidžiama antrą kartą tuoktis…

Tad mechaninis celibato nuostatos atšaukimas problemų katalikybėje neišspręstų, o sumaištį sukeltų, nes dabartinis kunigystės suvokimas, kunigo gyvenimo būdas, bažnytinė struktūra nėra pritaikyti kunigo su šeima reiškiniui. Katalikybėje kunigystė yra itin funkcionali tarnystė. Kunigas turi būti visada pasiruošęs priimti laiko iššūkius, misiją ir patarnavimus, kuriuos iš jo pareikalaus vyskupas ir bažnytinė bendruomenė. Šiam „budėjimo režimui“ šeima taptų rimtu trukdžiu. Kunigas turi būti laisvas nuo šeiminių įsipareigojimų, kad galėtų lanksčiai atsiliepti į tikinčiųjų poreikius. Tokia kunigystė katalikybei padeda turėti stuburą, kuris atlaiko pačius stipriausius smūgius. Štai Lietuvoje ir Lenkijoje sovietinės okupacijos laikotarpiu katalikybė tapo priešinimosi jėga, ko nepasakysi apie stačiatikybę Rusijoje. Tuo ji galėjo tapti dėka dvasininkijos vaidmens.

Dabartinėje katalikybėje kunigo figūra yra centrinė parapijos gyvenime. Jo šventumas ar drungnumas, veiklumas ar neveiklumas, įkarštis ar abejingumas – užduoda toną jo vadovaujamoje bendruomenėje. Katalikybėje tik paskutinius keturis dešimtmečius vyksta poslinkis nuo hierarchijos lemiančio vaidmens prie bendruomenės. Pusiausvyros suradimas tarp šių dviejų polių yra ilgalaikis procesas, kuris turėtų virsti nauja bažnytinio sambūvio sistema. Joje sprendimai išsirutuliuotų bendruomeniškumo, sinodo (susirinkimo) terpėje, o ne vien hierarchijos viršūnėse. Bendruomeniškumo kontekste, kai krikščionybė grįš prie Bažnyčios – Šeimos modelio, kunigiškas celibatas gali netekti savo tikslingumo. Tačiau kalbame apie ilgalaikius procesus, o ne vien teisinius pokyčius.

Valdymo krizė

Svarbu pastebėti, kad dažniausiai daroma klaida, kai kalbama apie lytinius kunigų nusikaltimus prieš nepilnamečius yra akcentavimas seksualinės reikalo pusės. Netgi diskusijos apie kunigų celibatą nukreipia nuo reikalo esmės. Juk Vakarų Europą ir JAV drebinantys skandalai atveria ne kunigystės, bet Bažnyčios valdymo krizę.

Nenumojant ranka į vaikų lytinio prievartavimo reiškinio baisumą, kurį Jėzus Kristus yra įvertinęs pragaro bausmės laipsniu, atkreipkime dėmesį, kad visais laikais būta dvasiškių nevertų šio vardo. Prisiminkime evangelijose vaizduojamą Judo dramą. Tad galėtume sakyti bent vienas iš dvylikos visada išduos savo pašaukimą… Ką paliudija ir Bažnyčios istorija.

Jei atidžiau paanalizuotume kunigų lytinių nusikaltimų prieš vaikus atvejus, tai pamatytume, kad jie dažniausiai vyko praėjusio amžiaus septintame – aštuntame dešimtmečiuose. Katalikybė tuo metu pergyveno pereinamąjį laikotarpį po Vatikano II Susirinkimo. Po Susirinkimo įvykę pokyčiai atnešė naujų vėjų: viešumas, teologinių nuomonių įvairovė, pašaukimų skaičiaus mažėjimas liturginė reforma ir pan. Nors keitėsi Bažnyčios ir visuomenės veidas, tačiau hierarchijoje pokyčiai buvo menki. Vyskupijoms vadovavo tie patys seno sukirpimo ganytojai, kurie išaugo Bažnyčioje atrodžiusioje kaip pasaulio jėgoms neįveikiamas bastionas, tiesos monopolija, autoritariškai hierarchų valdoma klusni kaimenė. Tokioje atmosferoje kunigų nusižengimų išviešinimas ne vieno vyskupo mintyje būtų reiškęs smūgį Bažnyčios autoritetui. Slaptumo kultūra turėjo garantuoti šventumo aureolės blizgesį, bet po kelių dešimtmečių ši veidmainystė atnešė priešingus rezultatus – besimušantį į krūtinę popiežių ir katalikų bendruomenės pažeminimą. Belieka tikėtis, kad po šių skaudžių pamokų bus padarytos deramos išvados.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • kire

    Justice vs Simian – We are Your Friends

  • kire

    Simian Mobile Disco – Audacity of Huge
    Simian Mobile Disco – It’s the Beat [HQ]
    Simian Mobile Disco – Love [HQ]
    Esu už gėjus bet prie pedofilus( prieš pedufilus mergaitėms ir berniukams abiem pusėms galioja, nepamirškite). Manau kad vaiko iki dvylikos ( 12 m.) metų negalima liesti. Tai griežta riba…Na …

  • Tomas

    Patiko ši mintis: “Bendruomeniškumo kontekste, kai krikščionybė grįš prie Bažnyčios – Šeimos modelio, kunigiškas celibatas gali netekti savo tikslingumo. Tačiau kalbame apie ilgalaikius procesus, o ne vien teisinius pokyčius.”
    Bet kokiu atveju, esu įsitikinęs, celibatas prieštarauja visai žmogaus esybei, ir reikia, kad ir pamažu, bet judėti link jo panaikinimo. Žmogaus seksualumas (libido) yra invido psichikos ir fiziologijos pagrindas, o to seksualumo neigimas sukuria arba dar labiau forsuoja asmenybės problemas. Jei jau Dievas mus tokius sukūrė, tai ir turime tai gerbti. Gamtai ir žmogaus prigimčiai prieštarauti yra absurdas. O viena iš neigiamų dogmų – celibatas – yra tikrai ne dieviškas, o žmogaus išmislas. Reikia lupti tuos mazochizmus lauk iš sąmonės – viduramžiais rimbais save plakdavo, kad arčiau Dievo būt – dabar iki šiol save kankina. Kol nesuprasime, kad tiek Kristaus, tiek Budos, tiek kitų mokymo esmė yra Meilė, tol ir egzistuos įvairūs destruktyvūs religiniai kanonai. Jei Buda ir Kristus susėstų arbatėlės, manau, po penkių minučių jie broliškai apsikabintų. Esmė Naujojo testamento yra paprasta, tilptų į šimtą žodžių. Visa kita tik per amžius atsiradusios žmonių pasakos ir legendos.
    Su meile ir linksmų švenčių!

  • Pikta – net komentuot noris

    Kalbant apie tai, jog bent vienas iš dvylikos išduos ir žiūrint į dabarinę situaciją tektų keisti statistiką į “bent vienas iš dvylikos neišduos” mat jei bažnyčia suspenduotų kiekvieną dvasiniką, kuris slaptai gyvena su moterimi, girtauja, tvirkina vaikus, pelnosi iš bažnyčios turto ar darbininkų – ant Lietuvos liktų duokDie kelios dešimtys kunigų.

    Tiesa – didelė dalis vaikų tvirkinimų įvyksta artimoje aplinkoje, tačiau jei kalbėtume apie profesijas manau paaiškėtų, jog kunigystė patenka į didžiausios rizikos grupę kad ir lyginant su vaikų darželio auklėtojais bei mokytojais ( nors pastarieji, pastebėkime, dažniau ir glaudžiau susiduria su vaikais).

    Krikščionybė ir celibatas savaime nėra labai blogas gyvenimmo būdas, tačiau jaučiu, jog šiai dienai turime per daug bažnyčių ir kitų religiniams reikalams skirtų statinių (bažnyčia niekad nebuvo pėsčia ant nekilnojamo turto), kuriuose reikia darbo jėgos, reikia pateisint tų pastatų priklausymą bendruomenei. Taigi reikia pašaukimų…

    O turint omeny šiuolaikines technologijas, žmonių mąstymo būdą, atsiveriančias galimybes bei kintantį mąstymą (lyginant kad ir su sovietlaikiu) pašaukimų natūraliai mažėja.
    Reikalingų aptarnauti bažnyčiu skaičius lieka daugiau mažiau nekintamas.
    Senoji kunigų karta miršta
    Rezultate siekiant skaičiau priimamas bet kuris.

    IR, jei jau prakalbome apie istoriją bei bažnyčios tradicijas matytume, jog dalinai būtent dėl tradicijų ( dažnai girdimu bažnyčios institucijose reikalu tapę homoseksualūs santykiai, pedofilija,slaptas gyvenimas su moterimi) norma tapę nusižengimai nebe taip skaudžiai rėžia dvasininko ausį, palyginti su pasaulietiška klausa.
    Čia peršasi bažnyčios kaip storaodžio begemoto palyginimas bei ateinantis jausmas, jog negeras angelas po šventais skliautais labai gudriai įsisukęs ir ilgus amžius gyvavuio demono taip paprastai nepajudinsi…

    Ir šiaip gaila… Dėl to, jog skaitant dažną bažnyčios atstovų straipsnį vaikų tvirkinimo tema matoma bendra “teologinės duonos” užrašo maniera, vedanti diplomatniais labirintais, kurių galutinis tikslas ne prisiimti atsakomybę, bet įrodyti, jog “baltas” yra juoda ir nusiplauti rankas rodant į kitą.

  • varnas

    Kalbant šiomis temomis, pamirštamas ir sovietinis palikimas, juk tuomet saugumas stropiai atrinkdavo kandidatus į seminariją. O tokie buvo puikūs bendradarbiai! Anuomet vienam pedofilui įstojus į seminariją, pavyko išsisukti nuo teisingumo, gerai,kad jis jos nebaigė. O demaskuoti tokius labai sunku, jie visur puikiai pasirodo. Lietuvoje Bažnyčia Tikėjimo klausimais užima gynybinę poziciją, todėl nors ir yra kandidatų, bet baiminamasi vedusiųjų diakonato.

  • real life

    …ir taip nutinka gyvenime: ji isimyli kuniga, o jis ja. Toliau bendrauji, pazisti vienas kita, kalbiesi, svajoji apie grazius vaikus… O paskuj nusprendi, kad deja deja… nemielas tu “seimininkiu” gyvenimas – ji dora mergina. O jis – per geras kunigas. Atsisveikini. Ir meldiesi uz nusivylusius ir prislegtus, bet gerus kunigus ir ju mylimas moteris. Tokia realybe… I pragara keliauti nesinori. O myleti ir kurti seima – draudziama. Gal nevertetu sureiksmint, bet… kai manai, kad jis tau tas skirtasis, skaudu. Kunigu metai… melskimes.

  • homoseksualiam kunigui celibato panaikinimas neaktualus. vistiek jis negales gyvent su vyru nes oficiali baznycios politika to neleidzia. uzdaras kunigu gyvenimas ir ju pakilejimas virs visuomenes (ir zemisku vargu) traukia visus iskrypelius. dauguma pedofilu ir apsimetineja vaiku daktarais, mokytojais. o cia net nereikia apsimetinet.
    o kad baznycia savo pedofilus dangsto tai nereikia neigt. vien e.bartulio pastangos issukt kuniga vainora. daugiau nei desimt metu mete per parapijas, kol paciam atsibodo ir suspendavo. bet paklausus vis tiek gina ji, uz ka tada pasalino?

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes