KONSTITUCINIŲ DVASIŲ GAUDYTOJAS IR BAŽNYČIA
Matyti tikrovę kitaip

KONSTITUCINIŲ DVASIŲ GAUDYTOJAS IR BAŽNYČIA

 

E.Kūris užsimojęs cenzūruoti net pamokslų turinį.

Lietuvos viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis nesiliauja išpuoliai prieš Katalikų bažnyčią. Vis bandoma įrodyti, kad ji mezga kažin kokias juodas užmačias kištis į politiką, gauti valdžią. Pasitelkiamos pačios įvairiausios insinuacijos: nuo ministro Dainiaus Kreivio priklausomybės katalikiškai organizacijai iki vyskupų pozicijos viešaisiais klausimais. Jas apibendrinti galėtume taip: Bažnyčia nedovanotinai peržengia ribas, kurios turėtų užsibaigti sakykla. Tiesa, kaip matysime vėliau, net čia kai kuriems susidaro problemų.

Šiame naujųjų propagandininkų chore, kaip įprasta, pirmais balsais traukia tam tikros žiniasklaidos priemonės, pasitelkusios žinomus politologus. Tačiau ketvirtadienį jame iš “Delfi” portalo pasigirdo dar vienas sodrus balsas – liūdnai pagarsėjusio teisininko Egidijaus Kūrio. Šįsyk žymusis konstitucinių dvasių gaudytojas postringauja, kad Lietuvoje pažeidžiamas konstitucinis valstybės ir Bažnyčios atskirumo principas.

Nors šalies pagrindiniame įstatyme nėra numatytas Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės, o tai yra veikiau šiuolaikinės pasaulietinės valstybės bruožas, pasitelkęs sau būdingą sofistiką E.Kūris “sistemiškai aiškindamas” nustato, kad “Net jei šis principas (valstybės ir Bažnyčios atskirumo – T.V.) Konstitucijoje neįrašytas tuo pavadinimu, jis vis tiek joje yra”.

Galėtume sakyti, kad šis konstitucinis guru, turintis ypatingą ryšį su “dvasiomis” ir “sistemomis”, lieka ištikimas sau. Juk jis visada Konstitucijoje įžvelgdavo tai, kas atitinka jo ideologiją ir yra žalinga politiniams priešams. Tačiau šis negrabus bandymas atakuoti Bažnyčią remiasi itin keista logika ir kelia minčių apie jos autoriaus ne tik kompetenciją, bet ir sveiką nuovoką.

Kuo remiasi E.Kūris manydamas, kad Lietuvoje laužoma Konstitucija, kai kalbama apie valstybės ir Bažnyčios santykius?

“Paklauskime: kodėl mūsų pasaulietinėje valstybėje prezidento inauguracija vyksta būtent katalikų bažnyčioje? Ir apskritai – kodėl ji vyksta dar ir bažnyčioje, kai jau viena yra įvykusi Seime, kaip numato Konstitucija?” – piktinasi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Šie jo klausimai tik parodo, kas nutinka, kai teisininkas, nieko nenutuokiantis apie Bažnyčios ritualus, pradeda juos interpretuoti.

Prisiminkime kad ir dabartinės prezidentės inauguraciją. Jos metu buvo du religiniai motyvai. Per ceremoniją Seime kardinolas perskaitė maldą už naująją valstybės vadovę, o paskui Arkikatedroje vyko Mišios už ją. Jokių priesaikų bažnyčioje, parašų prie altoriaus ar specialių ritualų, tik malda už prezidentę. Beje, visame pasaulyje yra įprasta, kad krikščionys meldžiasi už savo šalies vadovus laimindami juos ir linkėdami jiems išminties. Pavyzdžiui, prisiminkime, kad ir per JAV (šioje šalyje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės) prezidento Baracko Obamos inauguraciją garsiausi tos šalies pastoriai meldėsi už prezidentą ir Ameriką. Belieka klausti, ką daryti, jeigu E.Kūris nesugeba atskirti Mišių nuo inauguracijos?

Ir ne tik šių dalykų neskiria (o gal sąmoningai nepaiso?) E.Kūris. Jis klausia, ką reiškia tai, kad viename valstybiniame universitete veikia Katalikų tikybos katedra, baisisi, kad vienos gimnazijos atidarymo iškilmėse buvo atliekamos “religinės apeigos”, o ten dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras niekuo nesipiktino. Mūsų nekarūnuotoji “konstitucinė šviesybė” net Konstitucijoje įskaito, kad “maldos namų turėjimas yra susietas būtent su to bažnytinio mokslo skelbimu ir apeigų atlikimu, bet ne su kokia nors politine ar kitokia veikla”. Kitaip tariant, jei kas buvusiam komjaunimo sekretoriui leistų, jis pasitaręs su dvasiomis ir pamokslų turinį perleistų per jo galvoje glūdinčią virtualią Konstituciją, o pro skylutes nepralindusius su ta pačia Konstitucija priplotų.

Kaip E.Kūris nenori žinoti, kad Klaipėdos universitete veikia evangeliškos teologijos katedra, kurioje rengiami protestantiškos krypties specialistai. Pagaliau du trečdalius šalies gyventojų sudaro katalikai, kurie moka mokesčius ir gali tikėtis, kad jų vaikai švietimo įstaigose bus supažindinti su katalikybės pagrindais.

O piliečiams verta atpažinti laicizmo grimą užsidėjusį ateizmo veidą.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Robertas

    Bravo p.Viluckai!

  • vikl

    tas “konstitucinių dvasių gaudytojas” yra apgynęs dizertaciją, dirba profesoriumi, rašo mokslinius straipsnius. Nebūkite kaimo bobutės, kurioms visi kurie šneka netaip – vagys 🙂 Taip, Kūris šneka kaip netikintis, bet jis toks ir yra. Jis puikiai argumentuoja savo poziciją, tad gal reiktų įsiklausyti į argumentus, o ne kaip kaimo bobutėms nuteisti – “komunistas”.

    Linkiu atsakingiau ir profesionaliau viešinti Žodį.

    • Tomas

      oi, prajuokinai dėl disertacijos:) Pažiūrim: “1988 m. lapkričio 25 d. Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete apgynė disertaciją tema „Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos“.
      Štai tokių sovietinių demagogų, nostrifikuotų pseudodaktarų pilna mūsų teisinė (ir netik) sistema. Tai – Lietuvos tragedija. Be peilio pjauna Kreivį. Pažiūrim į KT pirmininko deklaracijas, kai jis vadovavo KT: “Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Jis su žmona Audrone .. deklaravo turį turto ir pinigų už 2,1 mln. litų. Be buto Vilniuje šeimai priklauso du sklypai, gyvenamasis namas ir du kitokie statiniai Varėnos rajone. Nors didžiąją dalį šio turto teisėjas deklaravo gavęs dovanų, jo šeima dar yra paėmusi beveik 400 tūkst. litų dar negrąžintos paskolos. Beje, pernai Kūrių turtas išaugo beveik milijonu. 2005 metais jie buvo deklaravę turto ir piniginių lėšų už maždaug 1,3 mln. litų.” (http://www.alfa.lt/straipsnis/153190/?Valdininku.elita.puosia.milijonieriai=2007-10-16_06-15)
      Ir ginčijamės ne su laipsniais, o su idėjomis.

      • vikl

        Lietuvos tragedija yra jos provincialumas, negebėjimas priimti kitokios nuomonės, oponentus teisiant pagal pinigus, pažiūras, įsitikinimus ir t.t. tik ne pagal išsakytus argumentus… Lomonosovo univeras sovietiniais laikasi buvo aukšto lygio, nekiekvienas papuldavo, o tuo labiau pabaigdavo. Dizertacijos temą formuoja darbo vadovas. Natūralu kad sovietiniais laikais ir darbo tema sovietinė. Dizertantas vertinamas ne pagal suformuluotą darbo temą, o pagal tai ką protingo duota tema parašė. 1,3mil. litų kaip teisėjui yra labai normaliai… kur čia įžvelgiate kriminalą? Ar kriminalas toks kad jis turi, o aš neturiu, vadinasi reikia atimti? O ar negeriau vietoj pykčio kad anas turi, o aš ne, pagalvoti kaip pasinaudoti ano gebėjimas, pridėti savo ir parašyti ka nors kokybiškai naujo?

        • Tomas

          Teisybė į Lomonosovą ne kiekvienas patekdavo – tad LTSR Teisngumo ministro Prano Kūrio sūnui ten buvo puiki vieta.

  • Tadas

    Sakyciau, ne korektiskas straipsnis- savo kalba ir tonu tikrai sekmingai galetu konkuruot su bulvariniais skaitalais…
    Ir tenka tik apgailestaut, kad del kompetencijos stokos, autorius taip pat pamirsta, kad yra ne vienas ir ne du Svento Rasto aiskinimai ir aiskintojai, interpretacijos ir t.t… ar deretu neismananciam imtis ir kritikuoti tuos garbingus, ilgus metus atsidejusius zmones, kurie tik dar giliau nori atskleisti prasme to, kas uzrasyta…. siuo atveju jau nesvarbu- ar tai butu Sventas Rastas ar Konstitucija…

    • Tomas

      Prie ko čia Šv.Raštas? Nedera lyginti Šv.Rašto ir Konstitucijos. Juk ji kinta, o Raštas – ne.

  • lapė

    Man tai niekas neužkliuvo. Šauniai Jūs, Tomai, parašėt! Ypač paskutinis sakinys taikliai atspindi šių dienų atakas prieš katalikus.

  • Liūdna, kai ateistai puola tikinčiuosius, o šie truputį padejuoja ir nutyla.

    Aš pažįstu nemažai unitarinių universalistų iš JAV (nemažai tarp jų yra krikščionių, žydų). Žaviuosi, kaip jie moka kovoti už savo nuomonę, tikėjimą bei kartu gerbti ir kitaminčius. To labai trūksta mums, lietuviams.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes