KEISTUOLIS DYKUMOJE
Matyti tikrovę kitaip

KEISTUOLIS DYKUMOJE

II ADVENTO SEKMADIENIO EVANGELIJA

Šiaip nemėgstame keistuolių. Juk jie kitokie. Pačiu savimi jie yra nebylus priekaištas daugeliui mūsų, nes primena mums, kad negyvename taip, kaip liepia širdies gelmėse kirbantis troškimas.
Prisitaikome prie socialinių, politinių, vertybinių, religinių ir kitokių šablonų, sutinkame su paviršutiniškumo diktatu, visagale norma. Ir nebejaučiame laisvės skonio.
Keistuolis dykumoje – Jonas Krikštytojas. Jis valgė, rengėsi, kalbėjo, meldėsi kitaip nei jo amžininkai. Jono gyvensena buvo tikras akibrokštas jo laikmečio religinei institucijai, bendralaikių gyvenimo būdui. Jonas traukė minias, nes šiame keistuolyje žmonės atpažindavo tą savo asmenybės pusę, kurią buvo palaidoję po standartų antkapiais.
Jis buvo kitoks. Jis sutiko būti kitokiu, keistuoliu. Tapęs tokiu jis ir pasaulį išvydo kitaip, nes tik būdamas laisvas nuo išankstinių žinių apie Dievą ir žmogų, dykumos karštyje jis atpažino Ateinantį.
Tik sutikęs bent akimirka būti keistu pajusiu, kad esu krikštijamas Šventąja Dvasia.
Kad širdyje kažkas dega karščiau nei dykumoje.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • vilija

    Mielas, Tomai, dėkui uz įdomų pasidalinimą.Patiko. Buti keistu nelengva, bet taip gera, kai išdrįsti būti…savimi.

  • Aurelijus

    Būti kitokiu visada yra iššūkis, bet jis leidžia pajusti gyvenimo skonį, pažinti save, o neretai ir atrasti Dievą. Ačiū už gražų straipsnelį.

  • Jurate

    Ar daugiau nebus? Tik susidomejau ir… straipsnis baigesi. Lauksiu tesinio:)

  • Juozas Valiušaitis

    KEISTAS, mūsų Kalboje turi bendrą Šaknį su žodžiu Keistis. O tinginys nemėgsta Keistis. Nes jam visa kas keičiasi – atrodo Keista: pakeista, kita, ne "jo", jam ima atrodyti, tarsi "pavogta" iš jo nesikeičiančios sąmonės nuosavybės. Taigi, Keistas – tasis, kurs Keičiasi Pats: keičiasi savo Noru, nes suvokia, jog tai – Gyvojo progimtis!

  • Juozas Valiušaitis

    Atsiprašau, PRIGIMTIS!

  • Liutauras

    Kad ta širdis,… vargu ar gali būti gyva, tokia išdęgusi kaip dykuma. Bet labai gražūs žodžiai. Viazdingi ir meno žmogui, o Lietuvojoj tokių daug, labai suprantami, savotiškai. Nes, manau, jei reikėtųų į tą dykumą eit-norinčių ir galinčių skaičiai nustebinantų net didžiausius cinikus ir religinius skeptikus. Bet, ko nepakalbėt apie tai, kam nosis per trumpa.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes