KATALIKŲ BAŽNYČIA 2015 M. – KRIKŠČIONIŲ PERSEKIOJIMAS, DOKUMENTŲ NUTEKINIMAS, SINODAS ŠEIMAI
Matyti tikrovę kitaip

KATALIKŲ BAŽNYČIA 2015 M. – KRIKŠČIONIŲ PERSEKIOJIMAS, DOKUMENTŲ NUTEKINIMAS, SINODAS ŠEIMAI

09_full_900x600Katalikų Bažnyčia, kaip ir visas pasaulis, 2015 m. buvo sukrėsta pabėgėlių dramos, ypač atkreipdama dėmesį, kad Artimuosiuose Rytuose vyksta tikras krikščionių naikinimas.

Tarptautinė labdaros organizacija „Kirche in Not“ („Bažnyčia varge”) pranešė, kad maždaug 700 tūkst. krikščionių buvo priversti bėgti iš Sirijos, šioje šalyje prasidėjus karo veiksmams.

Italų sociologas Massimo Introvigne, ESBO bendradarbis, apskaičiavo, kad kiekvienais metais įvairiose pasaulio vietose nužudomi mažiausiai 105 tūkst. krikščionių. Pasak jo, kas 5 minutes, dėl tikėjimo pasaulyje žūva krikščionis.

Nenuostabu, kad Lietuvos Seimas gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę.

Rezoliucijoje atkreipiamas valstybių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų dėmesys, kad religijos vardan vykdomi žiaurumai turi būti įvardijami deramu vardu – „genocidas“, taip pat JT ir JT Generalinis Sekretorius raginamas prisiimti deramą politinę lyderystę ir įvardyti Irake bei Sirijoje vykdomus žiaurumus kaip genocidą. Lietuva tapo pirmoji šalis pasaulyje priėmusi tokį nutarimą.

Popiežius Pranciškus ne kartą pasmerkęs šį genocidą, rugsėjo pradžioje su ypatingu prašymu kreipėsi į visas Europos katalikų religines bendruomenes, pirmiausiai į parapijas, taip pat į vienuolynus ir šventoves, kad jos visos priimtų po vieną pabėgėlių šeimą.

Katalikų Bažnyčios vadovas buvo pastebimas tarptautinėje arenoje. Didelio atgarsio susilaukė jo apaštalinės kelionės į Lotynų Ameriką, Afriką ir JAV, bei jose pasakytos kalbos, kuriose jis ne sykį smerkė socialinę neteisybę, pabrėždavo šeimos institucijos svarbą, gvildeno aplinkosaugos problemas.

Būtent aplinkosaugai buvo skirta ir birželio mėnesį paskelbta popiežiaus enciklika Laudato si’, kuri dar prieš pasirodymą italo žurnalisto Sandro Magisterio buvo nutekinta į internetą.

Šis konfidencialių dokumentų nutekinimas nebuvo paskutinis 2015 m. Lapkrityje Vatikanas pats paskelbė, kad iš jo biurų buvo pavogti konfidencialūs dokumentai.

Buvo paskelbti ir įtariamieji – monsinjoras Lucio Angelas Vallejo Balda ir Francesca Chaouqui, kurie buvo 2013 metais popiežiaus Benedikto XVI įsteigtos komisijos, rengusios Šventojo Sosto ekonominės ir administracinės reformos projektą, atitinkamai, sekretorius ir narys tol, kol komisija veikė. Po arešto nakties Francesca Chaouqui, pažadėjusi bendradarbiauti, buvo išleista laisvėn, o monsinjoras liko areštinėje. Šiuo metu Vatikane vyksta teisminis procesas dėl šios bylos.

Nutekintų dokumentų pagrindu pasirodžiusios dvi Italijos žurnalistų knygos (Gianluigi Nuzzi „Prekeiviai šventykloje“ ir Emiliano Fittipaldi „Godumas: dokumentai, atskleidžiantys Pranciškaus Bažnyčios turtus, skandalus ir paslaptis“) tapo testu popiežiaus Pranciškaus administracijos gebėjimams dorotis su skandalais.

Vadinamasis vatileaks skandalas tapo ne vieninteliu sukrėtusiu Vatikaną – spalį Šeimos sinodo išvakarėse, 43-ejų metų Lenkijos kunigas Krzystofas Charamsa viešai pareiškė, kad yra homoseksualus. Jis teigė, kad taip nori mesti iššūkį Bažnyčios paranojai lytinių mažumų atžvilgiu ir pristatė savo draugą. Po savo prisipažinimo kunigas ne tik neteko darbo Tikėjimo mokymo kongregacijoje ir popiežiškuose universitetuose, bet buvo suspenduotas ir nuo kunigiškų pareigų.

Tačiau šis skandalas nublanko prieš vykusią keturioliktą Vyskupų Sinodo generalinę asamblėją, kurios tema: „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Sinode posėdžiavę vyskupai atvirai diskutavo šeimos, lytiškumo, gyvybės klausimais, reikšdami pačias įvairiausias, dažnai diametraliai priešingas, pozicijas. Daugiausia diskusijų kilo dėl antrą civilinę santuoką sudariusių katalikų padėties Bažnyčioje.

Vyskupų priimtas baigiamasis dokumentas sudėjo tam tikrus taškus beveik du metus trukusioje diskusijoje apie nūdienos iššūkius šeimos institucijai. Nors jis nėra įpareigojantis popiežių, bet numato galimybes palengvinti išsiskyrusių katalikų padėtį. Galutinius sprendimus priims pontifikas paskelbęs šeimai skirtą dokumentą.

Gruodžio 8 d., popiežius Pranciškus, atidaręs Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, pradėjo savo paskelbtą ypatingą Gailestingumo jubiliejų, kurio šventimas taps pagrindiniu bažnytiniu akcentu ateinančiais 2016-aisiais.

 

 

 

 

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes