KAS VYKSTA „MARIJOS RADIJUJE“?

Ne vienas Lietuvos katalikas šiomis dienomis nustebęs klausia: „Kas vyksta Marijos radijuje?“ Norisi priminti, kad prieš pat Naujuosius Metus pasirodė pranešimas, kuris skelbė:

„Atsižvelgdamas į Pasaulinės Marijos radijo šeimos prezidento Emanuele Ferrario prašymą, Kauno arkivyskupas metropolitas atleido kunigą Oskarą Petrą Volskį nuo visų įpareigojimų Lietuvos Marijos radijuje ir įpareigojo įsijungti į sielovadinį darbą Kauno arkikatedroje bazilikoje.“

Netruko pasigirsti Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sprendimą smerkiančių balsų, kuriamos konspiracines teorijos. Pats „Facebook“ socialiniame tinkle gavau žinutę, kurioje manęs retoriškai klausiama, ar buvo bloga situacija radijuje ir teiraujamasi, kodėl iš pareigų buvo atšauktas kun. Volskis. Padėtis katalikiškame radijuje jaudina krikščionių bendruomenę, tad viešas situacijos aptarimas būtų tik į naudą pačio radijo darbuotojams ir jo klausytojams.

Vaicekauskienės „auka“?

Ko gero, pokyčiai Marijos radijo vadovybėje būtų nesulaukę didelių spekuliacijų, jei ne gruodžio 31 d. „Marijos radijo“ bangomis transliuota kunigo Volskio atsisveikinimo laida. Joje buvęs šio radijo programų direktorius tiesiu tekstu pareiškė, kad tarp jo ir „Marijos radijo“ valdybos pirmininkės Egidijos Vaicekauskienės buvusi įtampa. Kun. Volskis situaciją apibūdino tokiais žodžiais (citata): „Vaicekauskienė stipri ir valdinga moteris, norėjo paimti viską į savo rankas (…) būdamas vyras ir dar kunigas negalėjau sau to leisti.“

Sąmoningai išskyriau šiuos žodžius, kurie yra tipiškos patriarchalinio mąstymo ir klerikalizmo apraiškos. Juk pagal kun. Volskio logiką išeitų, kad vyras negali leisti vadovauti moteriai, o kunigas –pasauliečiui. Atrodytų po tokių žodžių ne vienam radijo klausytojui turėjo nulinkti ausys, tačiau į eterį pasipylė skambučiai, kuriuose damos verksmingais balsais liaupsino kunigą Volskį ir smerkė Vaicekauskienę. Laidos klausytojui buvo duota suprasti, kad būtent pastaroji, valdinga milijonierė, yra atsakinga, kad Volskis priverčiamas pasitraukti iš „Marijos radijo“. Taip savo lėšomis, gabumais ir laisvalaikiu prie „Marijos radijo“ veiklos itin daug prisidėjusi moteris viešai buvo sumenkinta. Tai byloja, kad kun. Volskis apsikrėtė liga būdinga ne vienam Lietuvos piliečiui, kuris užima kokias nors atsakingas pareigas: žmogus susitapatina su savo pareigomis ir funkcijomis. Kiekvienas bandymas suabejoti tinkamumu eiti vienas ar kitas pareigas, atlikti vieną ar kitą funkciją priimama asmeniškai, kaip išpuolis prieš valdomą instituciją.

Esame nekritiški

O.P.Volskis
O.P.Volskis

Nesinori neįvertinti kun. Volskio nuopelnų „Marijos radijo“ plėtrai. Jam vadovaujant šis radijas tapo tam tikru mūsų žiniasklaidos reiškiniu, bendrystės ir evangelinės žinios įrankiu. Lietuvos katalikai (ne tik jie) susigyveno su šia radijo stotimi, kuri laikosi iš aukų, o ne reklamos, sutelkė gražų savanorių tinklą.

Tačiau joje yra ir problemų, už kurias ne maža dalimi yra atsakingas ir kun. Volskis. Neseniai savo „Bernardinai.lt“ duotame interviu br. Arūnas Peškaitis priminė, kad prieš keletą metų atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad nesugebėjimas skaityti teksto kritiškai jį analizuojant Lietuvoje yra labai aukštas. Deja, tai pasimatė ir „Marijos radijo“ atveju. Kun. Volskio vedamos laidos tapo kažkokios masinės hipnozės seansais, kurių metu klausytojams buvo bandoma įteigti tradicionalistams būdingos pažiūros. Taip „Marijos radijas“, pataikaujant nekritiškiems ir religiškai neišprususiems katalikams, palengva buvo pradėjęs virsti siauros liturginės grupės, klerikalinės ideologijos tribūna.

Čia pravartu prisiminti, kaip prieš keletą metų, Lenkijos Marijos radijas buvo pašalintas iš tarptautinio „Marijos radijo“ tinklo, nes jos vadovas kun. Tadeuszas Rydzykas buvo ją pavertęs vienos partijos ruporu. Gal studijuodamas Lenkijoje kunigas Volskis gavo įkvėpimą iš vietinės „Marijos radijo“ veiklos? Belieka pagirti Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių už įžvalgų sprendimą, kuris užkirto kelią galimam, kažkuo panašaus į lenkiškąjį, scenarijaus pasikartojimui ir Lietuvoje.

Kokios perspektyvos?

Dažnas „Marijos radijui“ keliamų priekaištų yra, kad ji orientuojasi į vyresnio amžiaus klausytojų auditoriją. Tačiau sutikime, kad yra ne tik normalu, bet ir pagirtina, kai mūsų senjorai gali viešojoje erdvėje rasti sau suraminimą, paskambinę į studiją išsakyti savo maldos intencijas, skausmus ir rūpesčius. Tuo „Marijos radijas“ yra unikalus reiškinys mūsų žiniasklaidoje.

Tačiau „Marijos radiją“ mėgsta ir jaunesni krikščionys, jaunos šeimos, šio radijo dažniai palydi ne vieną automobilyje vykstant į darbą ir iš jo, laukiant kamščiuose. Tai reiškia, kad interneto eroje radijas tebėra veiksminga priemonė galinti pasiekti nūdienos žmogų pačiose įvairiausiose vietose. Tad „Marijos radijas“ turėtų tapti dinamiškesnis. Reakcijos į dienos aktualijas, spaudos apžvalgos, žinios iš pasaulyje pasklidusios Bažnyčios galėtų tapti šio radijo kasdienybe. Diskusijos (drįskime!), pavyzdžiui, tarp Gintauto Vaitoškos ir Vladimiro Simonko, Aurelijaus Verygos ir Sigito Kalkio, Esmeraldos Kuliešytės ir Algimanto Ramono, Beno Ulevičiaus ir Giedriaus Saulyčio sutrauktų prie radijo nemenkas auditorijas. Atgyvena radijuje reiktų laikyti monologo pobūdžio laidas, kai į mikrofoną kalba vienas žmogus, tačiau transliacijos iš krikščionių renginių, atsinaujinimo dienų, dvasinių konferencijų papuoštų radijo eterį.

Žinoma, galime fantazuoti, siūlyti daug, tačiau egzistuoja pačios paprasčiausios materialinės, finansinės problemos, kurios gali numarinti kilniausias idėjas. Pagaliau „Marijos radijo“ naujai vadovybei reikia laiko išdirbti strategijai. Būtų puiku, kad prie jos kūrimo prisidėtų ir klausytojai. Juk šis radijas yra mums visiems.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Isgyvenantis

    Sutinku…Tomai kas liecia Marijos radija tu esi teisus…ji nera ta dinamiska,ir uzkabinanti.Bet kas liecia jos atsinaujinima tai abejoju…tiesa del tridentiniu misiu propogavimo buvo perlenkta lazda ir dar nemenkai…

  • in

    chm,kažin kaip toliau seksis, dabar pasijuto, kad kažkas keičiasi , ir kol kas ne į įdomesniąją pusę, kiek įsijungiu vis Kazragytė knygeles skaito… na tiesa, aš įsijungiu tik važiuodama į arba iš darbo; taip, Volskis kiek dogmatiškas, bet man patiko, gal tikrai jo balsas kiek hipnotizuojantis; dėl žinių, tai manau čia jų nereikia, juk yra puikus žinių radijas, mygtuką spustelį ir pasiklausai, man tai marijos radijas tuom ir patiko kad čia kitokio pobūdžio naujienos ir žinios…

  • irena

    ” Kun. Volskio vedamos laidos tapo kažkokios masinės hipnozės seansais, kurių metu klausytojams buvo bandoma įteigti tradicionalistams būdingos pažiūros. Taip „Marijos radijas“, pataikaujant nekritiškiems ir religiškai neišprususiems katalikams, palengva buvo pradėjęs virsti siauros liturginės grupės, klerikalinės ideologijos tribūna.”
    ???Ar tai kaimo bobutes reikia vadinti neišprususiomis? O gal jų maldomis ir laikosi Lietuva. Manau, kad tradicija tik ir gali išsaugoti bažnyčią. O lengviausia bažnyčią sugriauti iš vidaus. Aš aišku ne prieš atsinaujinimą ir pokyčius MR, bet neramu, kad ir šita tribūna gali pasinaudoti krikščionybės priešininkai, o matyt kitaip ir būti negali, todėl budrumas būtinas

  • Man keistos liaupsės Volskiui… Taip, jis gaudosi teologijoje, ypač Tridentiniame, lotyniškame rituale. Tačiau negi norite savo parapijose lotyniškų mišių? Negi norime “kaip seniau”? Norite klausyti besąlygiškai kunigų? Juk tokią Bažnyčią propaguoja Volskis.
    Kodėl žmonės lengva ranka priima viską, ką sako Volskis?Patinka balsas, manieros?
    Jokie priešai į MR neis. Patys, jei nemąstysime, neanaizuosime – pražudysime ją. Kaip pražudėme “Katalikų pasaulį’
    Ir močiutes myliu, todėl manau, kad negarbinga jomis manipuliuoti, kaip darė Volskis.

  • J.

    Tomai, straipsnis puikus. Viskas kaip pirštu į akį. Visi kurie po juo komentavo, yra lefevrininkų šaika. Intenete, pasaulietiniame forume net yra atskira tema “Marijos radijas”, kuris jau seniai paskelbta, kur žmonės išsako savo nuomonę apie jį, ir jie kritikuoja tuos pačius dalykus kaip ir Tomas, nors aišku, ten ir ateistai pasisako, ir kurie kartais ir nepagrįstai taškosi neapykanta, bet net ir tikintys ten pasisako kritiškai apie šią radiją ir Volskio metodus. Volskio patriarchaliniai perliukai jau žinomi net netikintiems, kurie iš jų kuria rašytinius anekdotus apie KB santykį su moterimis, ir siuntinėja vieni kitiems, taip sudarydami įspūdį, kad lefevrininkų požiūris atspindi visos šiandieninės KB nuostatus. Nesibaigiantys monologai, arba apspangusiomis, kaip nuo narkotikų, arba davatkiškai kaprizingomis, atseit principingomis intonacijomis skleidžiant propagandą, jau irgi seniai tapo pajuokos objektu. Ir visai ne dėl kažkokio “dvasingo kitokumo”, ar siekio būti ‘ne iš pasaulio’, jie susilaukia tokios kritikos. Volskio siekis manipuliuoti tikinčiųjų jausmais,ypač tų, kurie sunkiau prieina prie kitokių žiniasklaidos priemonių- neturi ar nemoka naudotis internetu- yra nusikalstamas bandymas iškreipti tikrovės vaizdą tiems žmonėms, vardan propagandos. Pasirinkimas tikėti Dievu yra laisvos valios aktas, o Volskio baimė klausytojams pateikti kitokią nuomonę yra nesiskaitymas su ta laisva valia, nes jis puikiai supranta, kad žmonėms atribotiems nuo informavimo šaltinių, yra sunku rinktis, būti kritiškiems. Tai žemiškų, purvinų valdžių taktikos, neturinčios nieko bendro su Kristaus pavyzdžiu ir Jo mokymu. Kai atsirado MR apsidžiaugiau, nes labai trūksta mūsų šalyje katalikiškos žiniasklaidos, bet kai pasiklausiau Volskio- man pasirodė, kad tai lefevrininkų radijas, tai daugiau ir nebeklausau- bo jų ideologija teleidžia jiems cituoti ir atpasakoti visiems žinomus raštus- o aš skatyti moku, ir apie jų ideologiją pasiskaityti galiu bet kur, jinai daugeliui ir taip žinoma,o bet koks dialogas su bet kuo bet kokiais klausimais- jiems nusikaltimas- tai ir nėra jokio poreikio klausytis tų nesibaigiančių monologų. Man tik keista, kad tik dabar pasirodė kritika MR atžvilgiu, nes viskas čia jau labai seniai taip. Iš tiesų iki šiol MR atspindėjo viską, kas kada nors buvo blogiausio katalikų tarpe- visas jų ydas, klystkelius, ir nuopuolius. Žinoma, buvo ir teigiamų pusių atspindėta, bet tokie kaip Volskis jas visas sugeba paversti niekais. Manau,kad bet kokio dialogo laikymas nuodėme, niekaip nesuderinamas su darbu žiniasklaidoje.

  • TOMAI… Kiek daug nuomonių ar ne? Kiek daug išpažinimo būdų propaguojama. Kiek kvietimų diskusijoms – atviroms, protingoms ir kompetetingoms?!… Ir dažniausiai po tuo viskuo paslepiama EVANGELIJA!!! Mano kuklia nuomone pirmiausia žmones reikėtų supažindinti su ŠV.RAŠTU… Čia J. parašė, kad skaityti moka, o aš pastebėjau, kad tik vienetai katalikų yra (nors kartą!!!) perskaitę BIBLIJĄ… Kai su baptistais pabendrauju – net pavydas ima – žino DIEVO ŽODĮ ir juo sekti stengiasi… O per “MR” visų pirma reikėtų BIBLIJOS skaitymų su atsargiais komentarais – kitaip VIEŠPATS ir liks už durų, o “mažutėliai” tikės vienu ar kitu kunigėliu, kurs intrigėles, bažnyčioje apžiūrinės vienas kito apdarus ir išėję už šventoriaus vartelių jausis “atlikę pareigą”… Tik neaišku KAM???…..

  • To J,

    “Iš tiesų iki šiol MR atspindėjo viską, kas kada nors buvo blogiausio katalikų tarpe- visas jų ydas, klystkelius, ir nuopuolius.”

    Manau, gerokai perlenkėte lazdą. Pats esu MR savanoris, vedu keletą jaunimo laidų šiame radijuje, klausausi jo laidų ir matau tuos žmones, kurie ten dirba. Galiu pasakyti tik tiek – kito tokio radijo, kuriame būtų tiek krikščioniško švietimo, publicistikos ir dvasinio paveldo, Lietuvoje nėra ir nebus. Marijos radijas – ne vienas žmogus, o išsilavinusių ir religingų žmonių kolektyvas. Žinoma, klaidų būta ir yra (aš pats kiek jų pridarau, net gėda 🙂 ), tačiau tai – didelis lobis tikinčiam žmogui, ir džiugu, kad šis radijas turinio ir kokybės prasme vis auga. Yra ir žmonių, kurie įtikėjo, klausydamiesi Marijos radijo. Tai šį tą pasako.

    Kažkaip nelinksma skaityti, kai mes, katalikai, “varom” ant Tradicijos. Visim manom, kad esam patys protingiausi ir nepripažįstam to, kas mus pranoksta. Jei ne Tradicija ir Bažnyčios mokytojų palikimas, kaži kaip šiandien suprastume Dievo žodį ir Kristaus Pergalę. Juk mūsų Tradicija siekia apaštalų laikus – to nėra kitose krikščioniškose konfesijose, išskyrus brolius ortodoksus. Juk Bažnyčios tėvai buvo dešimt, šimtąkart protingesni ir (galbūt, greičiausiai) dvasingesni už mus. Nepamirškime, kad dabartinis popiežius Benediktas, vadinamas tradicionalistu ir konservatoriumi, XVI įvardijamas kaip didžiausias šių laikų intelektualas pasaulyje.

    Manau, turime nebijoti ir nesigėdyti, kad esame katalikai. Nesinori nieko kaltinti, bet išties nesmagu, kai katalikai Tradiciją, kuri išsaugo visa, kas per 2000 metų geriausia, vadina senų bobučių baimės išraiška.

    Dėl tradicinių, lotyniškųjų mišių – reiktų visų pirma pasidomėti, kokios prasmės atsiskleidžia tose mišiose ir kodėl visame pasaulyje jos buvo naikinamos.
    Yra nuostabi knyga šia tema – dr. Beno Ulevičiaus “Dieviškasis žaidimas”, kurią reiktų paskaityti ne tik katalikams. Perskaitęs šią knygą, pradedi suvokti, ką mes prarandame.