KARDINOLAS PRIEŠ KARDINOLĄ: AR TAI PRADŽIA?
Matyti tikrovę kitaip

KARDINOLAS PRIEŠ KARDINOLĄ: AR TAI PRADŽIA?

Popiežius ir Schoenborn

Popiežius ir Schoenborn

Labiausiai pastarosiomis dienomis aptariama katalikiško pasaulio naujiena – Vienos arkivyskupo kardinolo Christopho Schoenborno žodžiai, pasakyti didžiausių Austrijos žiniasklaidos priemonių leidėjams. Pokalbio metu jis tiesiai apkaltino kardinolą A. Sodano dvasininkų pedofilų dangstymu.

Šie vieši kaltinimai skamba gana šokiruojamai. Juk kardinolas A. Sodano yra vienas įtakingiausių Katalikų Bažnyčios „kunigaikščių“. Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato laikais A. Sodano buvo Vatikano valstybės sekretorius, kas, pasaulietiniais terminais kalbant, atitiktų ministro pirmininko postą. Kitaip tariant, jis pagal pareigas buvo antras žmogus Vatikane. Tad suprantama, kai Jono Pauliaus II sveikata pašlijo, jis buvo vienas iš kardinolų, kuris perėmė tam tikras popiežiškas valdymo funkcijas.

Po Jono Pauliaus II mirties dėl charizmos stygiaus A. Sodano nebuvo laikomas stipriu kandidatu į Šv. Petro sostą. Popiežiumi tapus kardinolui Josephui Ratzingeriui, jis pasitraukė iš administracinio darbo Romos kurijoje, tačiau pakeitė jį Kardinolų kolegijos dekano pareigose. Dėl amžiaus cenzo A. Sodano negali būti nei renkamas popiežiumi, nei jį rinkti, tačiau jo įtaka Vatikane tebėra didžiulė. Velykų rytą Šv. Petro aikštėje susirinkę maldininkai ir milijonai tikinčiųjų prie televizorių ekranų buvo nustebinti nelauktos ir jausmingos A. Sodano kalbos, kurioje jis Kardinolų kolegijos vardu išreiškė paramą popiežiui, pavadindamas jį „saldžiausiuoju Kristaus atstovu žemėje“, o kalbas apie kunigų pedofiliją – „menkaverčiais gandais“.

A.Sodano

Kuo konkrečiai kardinolas Ch. Schoenbornas apkaltino A. Sodano? Istorija siejama su Vienos arkivyskupo kardinolo Hanso Hermanno Groerio figūra. Šis veikėjas buvo kaltinamas lytiniu paauglių išnaudojimu, kaip teigia jo įpėdinis, 1995 m. kardinolui Ratzingeriui buvo pavykę įtikinti Joną Paulių II pradėti tyrimą prieš Groerį. Tačiau tam skersai kelio stojo būtent A. Sodano. Groeris iš balos išlipo sausas, taip niekuo oficialiai ir neapkaltintas, dėl amžiaus atsistatydinęs iš pareigų ir 2003 m. miręs vienuolyne. Austrijos Bažnyčia liko su baisia dėme, nors kardinolas Ch. Schoenbornas 1998 m. viešai atsiprašė už jo nusikaltimus, bet tai neįtikino dalies šios šalies katalikų, kurie įkūrė platų, kairiosios krypties judėjimą „Wir sind Kirche”, reikalaujantį esminių katalikybės reformų.

Tuo kardinolo A. Sodano nemalonumai nesibaigė. Balandį JAV katalikų savaitraštis „National Catholic Reporter“ išspausdino straipsnį, kuriame buvęs kontroversiškų „Kristaus legionierių“ narys teigė, kad Sodano (kaip ir anuometiniam Jono Pauliaus II sekretoriui Stanisławui Dziwiszui) legionieriai kaip kalėdines dovanas nešdavo tūkstantinius kyšius doleriais mainais už jų steigėjo pedofilo Marcialio Macielio Degollado neliečiamybę. Pastarąją norėjo panaikinti vėl kardinolas Ratzingeris, ką galėjo padaryti (ir padarė) tik tapęs popiežiumi… Buvę legionieriai liudija, kad Sodano buvo keliamos ištaigingos puotos, organizuojamos prabangios atostogos, jo sūnėnas Andrea gaudavo išmokas už šios organizacijos statybų konsultacijas, nors nusiskundimų dėl jo darbo kokybės nestigdavo. Oficialusis Vatikanas ar pats A. Sodano jokių komentarų, kol kas nepateikė.

Kardinolo Ch. Schoenborno atvirumas atskleidžia keletą svarbių aspektų. Visų pirma pats Vatikanas nėra monolitinė institucija, o jame veikia įvairios įtakingos jėgos. Tad kritikos strėlės popiežiaus Benedikto XVI atžvilgiu, kad jis esą dangstė pedofilus, yra aiškiai nepelnytos. Jos lekia ne tuo adresu. Juk Ch. Schoenborno pateikti faktai liudija, kad J. Ratzingeris, priešingai, bandė veikti prieš tam tikrų personalijų valią. Kitas klausimas, kaip jam tai pavykdavo.

Kita vertus, aukšto Bažnyčios pareigūno atvirumas reiškia, kad Katalikų Bažnyčios hierarchijoje esama sveikų jėgų, kurios nelinkusios taikstytis su susiklosčiusia situacija. Jos trokšta apsivalymo ir reformų. Jau minėtame pokalbyje kardinolas Ch. Schoenbornas teigė, jog reikalinga „skubi Romos kurijos reforma“, kad svarbu permąstyti galimybę gauti komuniją antrą sykį susituokusiems katalikams. Ar šis Vienos arkivyskupo atvirumas nėra naujos pradžios ženklas? Juk Ch. Schoenbornas – artimas popiežiui žmogus, jo bendradarbis. Vis ryžtingiau prabyla ir pats pontifikas. „Bažnyčią labiausiai persekioja ne priešai išorėje, o jos pačios nuodėmės“, – vykdamas į Portugaliją pareiškė Benediktas XVI.

Pagaliau norisi tikėti, kad šių įvykių aidai pasieks ir lietuvišką katalikybę. Juk paskutiniame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi vyskupams priminė, kad skausmingas apsivalymo metas gali tapti malonės laiku vietinei (kursyvas mano – T.V) ir Visuotinei Bažnyčiai. Lauksime jo ženklų.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • balabanovas

    Labai superinis straipsniukas.Tik ar musu ganytojai skaito:)? Nes cia kaip tik jiems adresuota zinia.Manau,kad su Viespaties Jezaus Kristaus pagalba apsivalysim nuo visu neteisingos ir svarbiausia pries prigimty einancios gyvensenos zymiu.DIEVE laimink tavo Tomai gebejima viesai ir atvirai yvardinti musu dienu Baznycios negandas.

  • danielius

    aha, gal kunigų metuose skausmingai (ar gal ir nelabai) apsivalysime nuo ne savo rogese sedinciu dvasininku…

  • Kardinolas Ch. Schoenbornas prieš porą metų savo diecezijoje, Vienoje, šalia katedros, diecezijai priklausančiose patalpose leido surengti parodą, kurioje Paskutinė vakarienė vaizduojama kaip homoseksualistų orgija. Apie kokį apsivalymą jis gali kalbėti? http://www.gloria.tv/?media=3854
    Be to, kodėl nutylėjote, kad šis kardinolas sako, jog pastovūs homoseksualūs santykiai yra “geriau” negu palaidi? Ar tai neprieštarauja Bažnyčios mokymui, kad tokie santykiai niekada negali būti “geri”? Questioned on the Church’s attitude to homosexuals, the cardinal said: “We should give more consideration to the quality of homosexual relationships,” adding: “A stable relationship is certainly better than if someone chooses to be promiscuous.” http://www.thetablet.co.uk/article/14678 Tai štai kokia “sveika jėga” ir galima numanyti, kokias reformas Romos kurijoje tokios jėgos įvestų.

  • Ingridai

    Kardinolas Schoenborn yra itin pozityvi asmenybė katalikybėje. Juk jis vienas pagrindinių KBK autorių. Manau, kad jo pareiškimas dėl Sodano buvo suderintas su popiežiumi.
    Dėl homoseksualumo jis nepasakė nieko šokiruojančio. Juk magisteriumas sako, kad ir civilinė santuoka yra moraliau nei santuoka de facto. Tas pats galioja ir homosekualams. Kitas dalykas pats homoseksulumo reiškinys. Austrijos katalikų galvos žodžiai skamba normaliai Vakarų visuomenės kontekste.

  • Ta Vakarų visuomenė gerokai labiau sugedusi negu mes, ačiū Dievui. Net negalima lyginti homoseksualių santykių su natūraliais. Bažnyčios požiūriu jie absoliučiai nepriimtini. Tam pačiam KBK rašoma, kad homoseksualūs žmonės yra pašaukti į skaistumą. Reiškia, jei jau taip atsitiko, kad traukia tik savos lyties atstovai, tai būk malonus ir gyvenk visą amžių skaisčiai. Ir jokiais būdais kažkoks abipusis įsipareigojimas negali padaryti homoseksualių santykių nors kiek moralesniais. Sakyčiau, netgi atvirkščiai: jei gėjus retkarčiais progai pasitaikius paslapčiom nusideda, tai yra kur kas mažesnis blogis negu gyventi su partneriu pastoviai, viešai, skandalizuojant aplinkinius. Tada visi žiūri į tokią porelę ir galvoja: “va, kokia graži pora, kaip jie gražiai gyvena, kaip myli vienas kitą, kaip jiems gerai. Viskas pagal Dievo valią, bile tik gražiai sutaria, tai ir gerai”. Bet tai nėra pagal Dievo valią, tai yra pagal sugedusią žmogaus prigimtį, kuriai Bažnyčia neturi pataikauti.

  • Apskritai tie tankerėjiški nuodėmių išmatavimai žlugdo mūsų moralinę teologiją.
    Šiaip ačiū Ingrida, kad čia diskutuoji, nes portaluose aš nediskutuoju.
    Įdomu skaityti “Dominus vobiscum”:)

  • Tikrai, įdomu? Kad aš ten beveik nieko nerašau, tiesiog norisi pasidalinti tuo, ką turiu ar randu gražaus, įdomaus. Na, ir bandau propaguoti Lietuvoje tradicinę liturgiją. Apie Tankerėjų: kažkada dvasingumo teologiją dėstęs kun. L. Zaremba liepė perskaityti Tankerėjaus knygos santrauką. Tiksliai nebeatsimenu, kaip ji ten vadinosi, tiesiog plona knygelė, kurioje viskas išdėstyta trumpai, konkrečiai ir aiškiai. Po to, kai jau perskaitėm, dėstytojas klausė, kaip mums ta knygutė patiko. Sakė, kad kito kurso studentų nuomonės buvo dvi: vieni sakė, kad tą knygutę reikia atšviesti ir visiems dalinti, o kiti sakė, kad čia baisi atgyvena – išmesti, sudeginti! Tai aš prie tų, kurie norėtų kopijuoti ir platinti. Šiais laikais visur taip trūksta paprastumo ir konkretumo! Man, pavyzdžiui, reikalinga žinoti, ar tai nuodėmė, ar ne. Jei nuodėmė, tai ar mirtina, ar lengva. Kai nėra tų griežtų rėmų, palaipsniui ateina tas laikas, kai jau niekas nebeatrodo nuodėmė, nebent “per mažai meilės”… Kartais pavydžiu žmonėms, kurie gyveno prieš šimtą metų, jiems viskas buvo daug paprasčiau.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes