KAIP VILUCKAS TAPO RIMTA PROBLEMA
Matyti tikrovę kitaip

KAIP VILUCKAS TAPO RIMTA PROBLEMA

Net čia bus meldžiamasi už mano praregėjimą

Kadangi net mano bičiuliai pradėjo gauti pranešimus, jog už mane vykdoma maldos ir pasninko akcija, esu priverstas viešai paaiškinti aplinkybes, lėmusias jos kilmę.

Atidesni mano skaitytojai žino apie prieš mėnesį pasirodžiusią mano publikaciją „Bernardinuose“ „Marija, Marija“. Ji sukėlė tikrai vertingas diskusijas apie pamaldumą Dievo Motinai Lietuvoje. Šiame straipsnyje be kita ko rašiau:

„Šią problemą vis gilina ir naujoje katalikų kartoje plintantis paprotys vykti maldingai kelionei į „ypatingą vietą“ – Medjugorje. Deja, kad ir kaip būtų apmaudu, bet jį remia vienuolijos, jaunosios kartos pamaldūs kunigai. Tikintiesiems neaiškinama, kad vietinės Bažnyčios vadovybė yra paskelbusi, jog Medjugorje „apsireiškimuose“ nėra jokio antgamtinio turinio, o ten patiriamos malonės yra viso labo Dievo atsakas į karštas tikinčiųjų maldas. Taip pat „pamirštama“ priminti, kad net jei Bažnyčios vadovybė ir pripažįsta kokį apreiškimą, joks katalikas nėra įpareigotas juo tikėti.“

Iš pradžių ši pastaba nublanko prieš kitas straipsnyje keltas problemas. Tačiau praėjusią savaitę asmeniniame socialinio tinklapio „Facebook“ profilyje vienos moters buvau užklaustas apie savo poziciją Medjugorjės „apreiškimo“ atžvilgiu. Užsimezgė gyva diskusija, kol vakar gavau tokio pobūdžio pranešimą:

„Kada žmogus tamsoje, jokie teiginiai, jokios pavardės nieko nesako. Todėl, brangus Tomai, pranešu Jums, kad nuo rytojaus Lietuvos Medjugorijos mylėtojai (jų yra tūkstančiai) kartu su kunigais, buvusiais Medjugorijoje, melsis už Jus noveną į… M.Mariją Taikos Karalienę, skirs pasninką, adoraciją ir taip pat bus aukojamos šv. Mišios. Melsime, kad Jūs būtumėte šviesos vaiku. O rytoj Medjugorijoje apreiškimo metu Bodrobrodo kalne būsite atiduotas i Marijos širdį.
Su meile ir malda Lietuvos Medjugorijos bendruomenė

Man patinka, kai žmonės už mane meldžiasi. Užtarimo malda yra „Tikiu“ išpažįstamo šventųjų bendravimo būdas.  Todėl dėkoju visiems, kurie už mane melsis ir laiminu juos. Tiesa, kiek žinau Lietuvos Katalikų Bažnyčioje nėra kanoniškai užregistruota jokia “Medjugorjės bendruomenė”. Kas tai per darinys, kuris vienija “tūkstančius”? Ar Lietuvos vyskupai žino?

Sužinojęs šią naujieną prisiminiau vieną anekdotą apie maldos intencijas. Sykį keliaudamas per dykumą misionierius sutiko išalkusį liūtą. Apimtas baimės misionierius meldėsi: „Viešpatie, įkvėpk šiam liūtui kokią nors krikščionišką mintį…“ Netikėtai liūtas atsistojo ant užpakalinių letenų, persižegnojo ir ištarė: „Ačiū Dieve, už šią nuostabią dovaną, kurią atsiuntei man pietums.“

Ir dar pagalvojau, kad šalyje ir pasaulyje nėra didesnės problemos už tamsoje skendinti Vilucką. Nėra persekiojami krikščionys, Lietuvoje po karo per abortus nežuvo 2 mln. kūdikių, nevyksta karai ir pan. Reikia iš tamsos ištraukti Vilucką.

Tik būkite geri nepasninkaukite, nes Trejybei, Marijai ir man nepatiks, kad dėl manęs savo skrandžius gadinsite juoda duona.

O aš pabūsiu anuo liūtu.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • JONAS

    po pasninkų gal imsis akmenų….devėkite šalmą

    • Tomas

      atsižvelgsiu į patarimą.:)

  • Vilkė

    Aš ir norėčiau ir Medjugorijoje apsilankyti, ir prie Lurdo akmens prisiliesti. Ir padarysiu, kai tik leis finansai… Bet tos kelionės yra tik rekolekcijos. Nemanau, kad Medjugorijoje sutiksiu kitą Mariją, nei kaskart sutinku kalbėdama rožinį savo kambarėlyje… Nes Ji- Viena ir pirmiausia turi užimti vietą žmogaus širdyje. Ir turim rasti Ją tenai… Jei mes Ją randame tik kažkur šventovėje už jūrų marių, tai menkas mūsų pamaldumas ir tikėjimas… O jei širdies varteliai užrūdiję, tai mes turime puikaus tepalo čia pat Lietuvoje- pas Šiluvos Mariją, Aušros Vartų Mariją, Pivašiūnų Mariją, Žemaičių Kalvarijos Mariją ir tūkstančius kitų Marijos atvaizdų, per kuriuos galime prisiliesti prie Tos Vienintelės, kuri padės atrasti Save mumyse… Apreiškimų ir stebuklų vietos yra nuostabios galimybe išgyventi Tai, galimybe patikrinti savo pamaldumą. Bet jie jo nesuteiks, nes jis ten neparduodamas. Tik sustiprinamas prigesęs. Arba patvirtinamas ieškomas.

    • Tomas

      taip, uždegi žvakę prie Marijos ikonos ir gerai.

  • in

    na ką, reikia džiaugtis kad ne juodąsias mišias užsakė.. 🙂

    • Tomas

      džiaugiuos.:)

  • Olga

    Stovintis vanduo pūva. Drąsos Tomai!!!!
    Na, yra pavojus asmeniškumui pasireikšti,- tesaugo tave Dievas.

    • Tomas

      pasistengsim išlaikyti blaivų protą.

  • eugenijus

    tegul meldžiasi. malda dar niekam nepakenkė. Tikėkimės išmels Tau, Tomai visokių malonių, daugiau sveikatos ir galėsi dar daugiau sraipsnių parašyti. ir ypač – religine tematika.

    • Tomas

      tai matai Eugenijau, kad intencijos nukreiptos į mano “praregėjimą”, nenori žmonės tų straipsnių, parašau, o po to, su rožančiumi per kuprą.:)

  • eugenijus

    padvėsusio šunies nieks nespardo,- yra tokia patarlė. jei puola, jei užkliūva straipsniai, vadinasi esi labai gyvas.
    jei rimtai – juk ir Kristų persekiojo ir vadino apsėstu… o Jis sako: palaiminti, kai dėl manęs jus niekina… (Mt 5, 11-12)

    • Tomas

      Amen.

  • ortodoksija arba mirtis

    Neskani prėska sriuba, Tomai, neskani, todėl reikia ir druskos, kad ir nelabai kokybiškos, o ką darysi… Sėkmės

    • Tomas

      kaip nors suvalgysim:)

  • k.

    Kažkaip man džiugu, kad brangus Tomas pajuto ką gali reikšti brolių katalikų “rūpestis”. Žmonės dėl įvairių dalykų patiria šitą tikėjimo brolių atstūmimą (kitaip to negaliu pavadinti). Gerai, kad Tomas tikrai tvirtas savo tikėjime, ir gerai pasikaustęs. O silpnesniems ar neseniai Dievą pažinusiems, toks brolių elgesys gali ilgam atstumti nuo bažnyčios. Kaip vienas komentatorius gerai pažymėjo, aš irgi sunkiose akimirkose sau sakau: žmonės atstūmė net Dievą, kuris yra tobulas, tai ko aš galiu norėti. Manau šitoj situacijoje, Jūs Tomai turite tik nusišypsoti 🙂
    p.s.ir žinokite, kad mums Jūsų straipsniai labai reikalingi. Sėkmės.

    • Tomas

      Ačiū už palaikymą, gerus žodžius. Žinoma, stengiuos šypsotis. 🙂
      Malonu, kad mano rašiniai reikalingi, nes kartais nebežinai kam tai, ką darai yra reikalinga.

  • slenkstis

    Dievo Motinos kultas yra ypatingas, o svarbiausia, kad veda pas Kristų. Dar to betrūko, kad imtume vienas į kitą įtariai žiūrėti ir erezijomis kaltinti. Tokie reiškiniai kaip Medjugorje nusipelno didesnės pagarbos mano nuomone, kandūs publicistai labai greiti per dantį patraukti tokius reiškinius. Abi barikadų pusės mato pavojų. Skeptikai Marijos kulte sugeba matyti pagonybę, o Marijos sekėjai skeptikus kaltina fariziejiškumu. Juk fariziejai net savo akimis matė Jėzų, bet tai jiems nepadėjo juo patikėti, tai kur jie patikės apreiškimais. Gyvenkim draugiškai 🙂

    • eugenijus

      aišku, neverta dėl Marijos muštis,- visiems Jos meilės užteks… Tačiau nereikia sureikšminti vietovės ar paveikslo, nes tai kvepia stabmeldyste. na bettačiau jei kam namuose melstis nepavykst, ką gi, tekeliauja tūkstančius kilometrų. piligriminės kelionės (geriausia – pėsčiomis, ne prabangiais autobusais ar lėktuvais) leidžia apmąstyti gyvemią, santykį su Dievu etc. Net pop. Jonas Paulius II yra sakęs apie Medjugorję: tegul jie ten keliauja ir tegul meldžiasi (kam drausti melstis?)

      • Tomas

        dėl popiežiaus pozicijos:
        “What action did Pope John Paul II take? Officially nothing! According to some, he did speak privately about the positive fruits of Medjugorje. Perhaps he hoped in his heart that Medjugorje was real, but realized in his mind that it could not be genuine. In a private letter of July 22, 1998 Cardinal Ratzinger wrote that all the positive aspects of Medjugorje which had been attributed to him and the Pope by René Laurentin, bishop Hnilica, Sr. Emmanuel, etc. were “frei erfunden” (fantasies). De facto the Pope, a deeply pious and patient man, as well as a typical polish fervent believer in the veneration of Mary, allowed in good faith some dubious practices to continue.”

        • eugenijus

          aš skaičiau kitoj vietoj, bet mintis ta pati. na pvz. Žemaičių kalvarijoj jokio oficialiai Bažnyčios patvirtinto apsireiškimo (nei Marijos, nei ko nors kito) nebuvo, bet tegul ten žmonės važiuoja, tegul eina po kalnus, tegul tik meldžiasi. gal kai kam tai vienintelė proga per metus nuoširdžiai pasimelsti. panašiai ir su ta Medjugorje

          • Tomas

            viskas būtų paprasta, et kai tai pristatoma KAIP tikro apsireiškimo vieta ir prasideda bėdos.

            • eugenijus

              tų tipo apsireiškimo vietų yra begalė. bet, kiek šnekėjau su vienu kunigu, ten vos ne dėl vietos dvasininku biznio ta vieta išpopuliarinta. kaip tam anekdote: kaime atsirado šaltinis. žydelis su klebonu nusprendė, kad jis stebuklingas. žydas isirengė nakvynės namus piligrimams, o kunigas pradejo priimineti aukas vardad laimingu pasveikimu etc. Po kiek laiko žydelio kalusia, ar buvo kam nauda iš to šaltinio? tas atsakė: “ui, nėžinahu khaip kitems, bėt khlėbonui i man – thai tykhraj

    • Tomas

      Marijos kulto net nemanau neigti.
      Tačiau visokie “apsireiškimai” ir iškraipo Marijos vaidmenį išganymo istorijoje.

      • eugenijus

        visiškai sutinku. laiudies pamaldumo formos kartais laabai nugrybauja nuo oficialuas bažnyčios mokymo. nors iš vienos pusės liaudies pamaldumas gerbtinas, tačiau iš kitos pusės jei liaudžiai nebūtų perteikiamas tikrasis (Apreikštasis) tikėjimas – tebegarbintume Perkūna, Patula ir Patrimpa

  • zenonas

    Perskaičiau visų mintis. Dėkoju.
    Kadangi nesu tvirtas mariologijoje, tai pasakysiu tik savo asmeninę nuomonę,- kalba prasidėjo juk nuo Tomo, nuo Mrdžiugorijos piligrimių gero noro…
    Žinia, gerais norais kelias į vieną vietą grįstas…
    Tomo straipsniai, kurie yra, mano įsitikinimu, giliai Tikinčio krikščionio dvasinės būsenos išraiška, ne visiems suprantama, net ne visiems absoliučiai priimtina . Bet tai natūralu, nes sakoma “ką ne aš sugalvojau yra klaidinga…”
    Kita vertus, agresyvus noras kažkam “padėti” kvepia tam tikra prasme inkvizicija…
    Dabar asmeniškai Tomui,- gerbiamasai, kiekvienas turi eiti tuo keliu, kuriuo jį veda Viešpats.
    Nemesk kelio dėl takelio, Tomai.
    Su Dievu

  • tikintis

    Nematau,as cia jokio kriminalo.Tomai,man ir labai patinka uztarimo malda.Tiesiog Viespatie palik mumyste tik tai kas is Taves,ir naikink,kas is piktojo ateina…Dieve laimink ir pasventink tavo darbus.

  • Haika :)

    ai žmonės, nei Šiluvoj kas iš karto patvirtino, nei Lurde. Pagyvensim pamatysim, ne sataniztai gi tie žmonės ir jei jie toje vietoje kažkokiu būdu labiau patiria jos artumą, kodėl gi ne, kam tą pašiept…ar jos artumą galima patirti tik Bažnyčios oficialiai pripažintose vietose….man ir kokio rekolekcijų kambarėly būna ir šiaip kur einant, irgi KB oficialiai nepatvirtinta, kad taip gali būti. Aiškur reikėtų žinoti kas jau oficialu, o kas tik tam tikras “liaudies maldingumas”, bet dėl to nereikia varyti jokio dirbtinio pleišto neva kažkurie iš mūsų “taisyklingiau tiki”… Viskas čia gerai, ne iš paniekos gal gi tie žmonės melstės sumanė. Kal širdy nešioja kažką tokio, kuo nori pasidalinti, o ne “kažką įrodyti”. Čia kaip su atsivertimu būna, tu visas viduje verdi, o to nepatyrusiems atrodai “elementarus durnelis su visom savo šnekom”, toks šypseną keliantis subjektėlis. Nieko tokio, jei žmonės nuo širdies meldžias, viskas bus gerai…Nes Dievas didesnis. 🙂 Ir galbūt vieną dieną mums visiems viskas bus aiškiau. Kol kas taip, yra dviprasmiškumo, neapibrėžtumo, bet kiek pamenu ir kun. K.Trimakas labai mylėjo šią vietą, apie ją rašė, jon vyko, kiek pamenu nebuvo ekskomunikuotas už tai. Nepatvirtinta, bet …ar paneigta? 😉
    http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3171&kas=spaudai&st_id=12002
    Reikia gyvent ir klausytis. Ir pradžiai nesipešiot dėl… Karalienės Taikos…

  • Ana

    Paskaitau ir nesistebiu. 😀 Lietuviai greiti melstis, bet širdyje tuo pat metu jaučia pyktį.
    Sėkmės, Tomai. Ir Dievo vedimo Tavo darbuose.;)

  • Saulius

    Visiska stabmeldyste…

  • kukulis

    Šituo savo straipsniu, gerbiamas Tomai, pademonstravote savo tokį.. nemažą egoizmą. Visi mes esam egoistai. Tai neišvengiama. Tačiau kartais reiktų prisiminti ir žodžio “nuolankumas” prasmę.

    Vien straipsnio pavadinimas “KAIP VILUCKAS TAPO RIMTA PROBLEMA” parodo, kad žmogus jau turi išpūtęs nemažą savo asmenybės burbulą. T.y. nepridedant vardo, užtenka vien pavardės, kad jau žinotume apie kokį Vilucką kalbama.

    Heh. Esu girdėjęs tokį posakį “Giržadas yra Giržadas”, kurį pasakė pats Giržadas, buvęs LNK direktorius.

    Em.. jeigu taip darytų pašalinis žmogus, tada tiek to, bet kai pats žmogus save laiko išskirtiniu, tai jau ne kas…

    Taip pat tekste jaučiasi teisuolio nuoskaudos gaidelės. ( Antra nuo galo straipsnio pastraipa, apie “tamsoje skendintį Vilucką” ir t.t. )

    Linkiu jums stiprybės kovoje ne tik už teisybę, bet ir asmeninio tobulėjimo kelyje.

  • Petras

    Neiznau kaip galima buti kriskiconiu ir saipytis is kitu konfesiju, kurie skelbia evangelija, BEJE KODEL ISTRINI VISU PASISAKYMUS KURIE PARODO TAVO DVAISNI AKLUMA?

  • Rita

    Na tiesiog nerealu. Ten ta Marija kasdien vis kokia tai zinute nusviedzia. Jau labai kalbi. Bet kai kam matyt verslas geras ir siaip kelione po Balkanu kalnus, geras vynas, rozanciai ir siaip maldos iki pamisimo. Geriau jau zolytes arukytu, efektas geresnis.

  • Irenėjas

    Gerb. Tomai, Tikėjimas yra malonė… Bet jei po jūsų mirties jums paaiškės, kad jūs buvote neteisus?… Kaip tada? Guositės, kad esate silpnas ir nuodėmingas žmogus????….

    • Tomas

      JOKS apreiškimas nėra įstatymas. Tad jei ir suklysiu – nenusidėsiu. JEI taip ir nutiktų – skaniai su Marija pasijuoksim.

  • Beatrycia

    Jei jus suklysit, gal ir nenusidesit, bet jei suklaidinsit kitus, kaip tada?

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes