KAIP ATLIKTI NORMALIĄ IŠPAŽINTĮ?
Matyti tikrovę kitaip

KAIP ATLIKTI NORMALIĄ IŠPAŽINTĮ?

Gavėnia, tai laikas, kai esame kviečiami nuodugniai atlikti asmeninę išpažintį. Tačiau mūsų susitaikinimas su Dievu yra procesas, kuris, kad ir kaip tai svarbu, neapsiriboja vien nuodėmių išpažinimu. Viešpaties malonė pasiekia mūsų širdis tik tada, kai sąmoningai ir su tikėjimu pereiname visus etapus.
Nuo vaikystės iš katekizmo pamokų žinome apie penkias Sutaikinimo sakramento dalis, tačiau retai įsimąstome, kad tik padarę tuos penkis žingsnius, galime džiaugtis atleidimo vaisiais. Tai tartum penkių žingsnių programa, padedanti atnaujinti mūsų gyvenimą.

Pirmas žingsnis: prisiminti nuodėmes

Tai pasirengimo etapas. Nuo jo priklausys, kaip seksis prie klausyklos: ar mikčiosime kaip vaikai, ar nekompleksuodami atversime nuodėmklausiui savo vidų. Ruoštis geriausia maldos metu, būti akistatoje su savimi, tam gali padėti tyla. Taip pat patartina pasinaudoti įvairiomis sąžinės apyskaitomis, peržvalgomis, ištyrimais, kurių pagrindas yra klausimai apie dažniausiai pasitaikančias mūsų klaidas. Tačiau jokie klausimynai neaprėpia žmogaus širdies, kurios gelmėje paslaptingai kalba Dievas. Jo artumą patirti padės Šventojo Rašto ištraukos, pasakojančios apie krikščionio gyvenimo kilnumą. Pasirengimas išpažinčiai yra reta (deja!), bet puiki proga pabūti akis į akį su savimi, peržvelgti į savo elgesį, įpročius, santykius su žmonėmis.

Antras žingsnis: išpažinti nuodėmes

Ko gero, jis psichologiškai mums yra sunkiausias. Tačiau neišsakyta kaltė kaip koks ėduonis graužia mus iš vidaus. Prisipažinimas, kad esame nusidėję, išlaisvina mus. Ką sakyti per išpažintį? Visas nuodėmes galime suklasifikuoti į tris „kategorijas“: tai nusižengimai prieš Dievą, prieš kitą žmogų ir prieš save. Tokia struktūra padės susikoncentruoti ties esminiais dalykais. Nemanykime, kad nustebinsime savo nuodėmėmis kunigą, visų mūsų nusižengimų toks pat „braižas“, tad drąsiai galime jam atsiverti. Taip pat neverta nuodėmklausiui pasakoti visų nusižengimo aplinkybių, smulkmeniškai dėstyti, kiek kartų nusidėta ir pan. Kilus kokiems nors neaiškumams nuodėmklausys turi teisę klausimais pasitikslinti situaciją. Išpažintis yra mūsų tamsos atidavimas per Bažnyčios užtarimą iš Jėzaus Kryžiaus trykštančiam gailestingumui.

Trečias žingsnis: gailėtis už nuodėmes

Išpažinus nuodėmes kunigas paragina sužadinti gailestį. Šis paskatinimas gailėtis jokiu būdu neturi būti suprastas kaip raginimas apsipilti ašaromis ar graužti save. Bažnyčios Tradicijoje gailestis yra suprantamas kaip sielos skausmas ir nepakantumas padarytoms nuodėmėms. Tokios nuostatos kyla iš troškimo mylėti Dievą. Mylėdami Viešpatį matome kontrastą tarp jo gerumo ir mūsų neištikimybės, kurią ženklina nuodėmės. Apaštalas Paulius sako: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7, 15). Gailestis dėl savo paklydimų reiškia, kad žmogaus viduje vyksta gyvenimo motyvų perkainojimas, gimsta troškimas gyventi pagal Dievo Žodį.

Ketvirtas žingsnis: pasiryžti nebenusidėti

Ar galime pasižadėti nedaryti nuodėmės? Juk žmogui neišeina išvengti nuodėmių! Šis žingsnis reiškia, kad ryžtamės keisti savo gyvenimą, daryti jį kitokį, dirbti su savimi, bandyti atsisakyti kažkokių ydingų polinkių. Kiekviena išpažintis yra galimybė pradėti naują etapą, atskaitos taškas, nuo kurio įmanoma kurti ateitį. Toks pažadas yra apsisprendimas ją kurti su Dievu.

Penktas žingsnis: atsilyginti už nuodėmes

Po išpažinties nuodėmės mums atleidžiamos, bet išlieka netvarka, pasekmės, kurias sukėlė mūsų netinkamas elgesys žmonių bendruomenėje. Nuodėmės yra panašios į žaizdas, kurias išgydžius lieka randai. Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad atitaisytume mūsų nusižengimų sukeltą blogį (pvz, grąžinti pavogtus daiktus, atsiprašyti apkalbėto žmogaus). Tačiau ne visada išeina atlyginti kiekvienam žmogui už mūsų apkalbų ar įtarimų jam sukeltą žalą. Šias nuodėmių pasekmes mūsų santykiuose su Dievu ir žmonėmis gydo atgaila. Tad po išrišimo kunigas užduoda atgailą, kurios esmė yra pavesti Dievo gailestingumui mūsų nuodėmių padarinius. Bažnyčia siūlo daug atgailos formų, pvz., geri darbai, maldinga kelionė, įvairios maldų praktikos, pasninkas ir kt. Dažnai kunigai nurodo paprasčiausiai pasimelsti tam tikromis maldomis, ir tokia atgaila gali mums pasirodyti neadekvati nuodėmės žalai, tačiau nedera pamiršti, kad Dievas laimina kiekvieną, kad ir mažiausią mūsų pastangą link Jo ir artimo. Tad nuoširdžiai atlikta atgaila yra kelias į gyvenimą.

MEDŽIAGA PASIRUOŠTI IŠPAŽINČIAI:

Paprasti klausimai.

Meditacinis pasirengimas.

Šventojo Rašto ištraukos.

Benediktiniškas pasirengimas

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • o kur zodziai kaip atlikti ispazinti?

  • kokius žodžius nori sužinoti Joana?

  • Nuodėmių atleidimas yra puikus dalykas. Vėl tampi švarus ir gali toliau nuodėmes daryti nebijodamas kad nuodėmių našta padidės iki nepakeliamo lygio. Kai tik pasidaro sunku, eini ir vėl nusimeti naštą.
    Ateistams šiuo atžvilgiu sunkiau – su savo nuodėmėmis jie gyvena visą savo gyvenimą.

    • kukulis

      “Nuodėmių atleidimas yra puikus dalykas. Vėl tampi švarus ir gali toliau nuodėmes daryti nebijodamas kad nuodėmių našta padidės iki nepakeliamo lygio. ”

      Nuo šito apsaugo diskomfortas, arba gėdos jausmas, kurį žmogus jaučia prisipažindamas nuodėmes. Prieš pakartotinai darydamas tą pačią nuodėmę jis prisimena, kad vėl reikės pasakoti per išpažįntį ir vėl kęsti gėdą, ir tai jį sulaiko nuo pakartotino šios nuodėmės darymo.

      Be to, nuodėmių atleidimo metu žmogus prisižada nebekartoti nuodėmių. Jeigu nuodėmę pakartoja dėl savo silpnumo, tai yra nemirtina nuodėmė, tačiau jeigu nuodėmę pakartoja su ta intencija, kurią parašė komentuotojas “bedievis”, tam kad vėl galėtų ją daryti, tai automatiškai tampa mirtina nuodėme.

  • Augustas

    “Vėl tampi švarus ir gali toliau nuodėmes daryti nebijodamas kad nuodėmių našta padidės iki nepakeliamo lygio. Kai tik pasidaro sunku, eini ir vėl nusimeti naštą.”

    Čia, sakyčiau, klaidingas nuodėmės ir išpažinties supratimas. Nuodėmių išpažinimas reiškia prisipažinimą, kad gyvenai ne taip, kaip norėjo tave sukūręs Dievas. Taip pat tai reiškia, kad tu pripažįsti tą klaidą ir ateityje stengsiesi daugiau taip nebedaryti. Tik tokiu atveju gali tikėtis susitaikinimo su Dievu. Visais kitais atvejais, t.y. be tokio įsipareigojimo ir pastangų kiek tik įmanoma taisyti padarytas klaidas, išpažintis būtų tik tuščias laiko gaišimas.

    “Ateistams šiuo atžvilgiu sunkiau – su savo nuodėmėmis jie gyvena visą savo gyvenimą.”

    O ką tai reiškia? 😀 Ateistai, mano nuomone, turi tik vieną nuodėmę. Būtent paties ateizmo atmetimą, t.y. pripažinimą, kad Dievas egzistuoja. Visa kita, kiek man žinoma, ateistams nėra nuodėmė, taigi graužti sąžinė dėl kažkokių kitų dalykų ateistinių pažiūrų žmonių neturėtų. 😀
    Ar aš klystu?

    • kukulis

      Nu nesutinku su Augustu.
      Ateizmas yra žmogaus nusistatymas. Tačiau Dievas visiems įdėjo sąžinę, kuri dėl blogų poelgių graužia ir ateistus.
      Mano supratimu kiekvienas ateistas turi savo moralines nuostatas ir jų laikosi, o apie nuodėmes kalba iš šių moralinių nuostatų taško, kurių nesieja su jokia religija.

      Kitas klausimas – ar iš viso egzistuoja nors vienas TIKRAS ateistas?

      Dauguma atmetusių Dievą pasiduoda į ezoteriką, vaikšto pas būrėjas, skaito horoskopus, domisi visokiomis bioenergetikomis. Jeigu Dievo vieta tuščia, tai visam tam atsispirti turėtų buti tikrai nelengva, todėl tikras ateistas turėtų būti itin stoiško tipo asmenybė, kokių visuomenėje yra labai labai nedidelė dalis.

  • “klaidingas nuodėmės ir išpažinties supratimas”

    Klaidingai supratote mano komentarą, kalba eina ne apie išpažintį, o apie nuodėmių atleidimą.

    “O ką tai reiškia?”

    Tikrai galvojate kad sąžinę galima išvalyti kada panorėjus ? Nuėjai pas kunigą ir jau švarus ? Čia kaip šiukšles iššluoti ?
    Ateistai taip negalvoja.

    “paties ateizmo atmetimą, t.y. pripažinimą, kad Dievas egzistuoja”

    Štai ji – tikroji teologija. Paimame žodį, ir… alė op , štai ir turim visiškai kitą žodžio prasmę. Jokios apgaulės, tik liežuvio miklumas.

  • Jesus

    Nekenciu tu baznycios reikalu ir niekad neprieisiu komunijos,dar matai sakyt savo nuodemes ir jas atlygint,tipo gailetis reikia,nera ko cia gailetis,ir mes visai nenusikalte,kaip ten per tas maldas As nusidejelis…

  • nerija

    sveiki labai graužiuosi del savo nuodemiu jos yra baisios ir man graužia sazine.esu ejus ispazinties bet visko nepasakau kaip suteikti sau stiprybes ir išdrysti pasakyti nuodemes?

    • kukulis

      Dievas žino tavo nuodėmes. Jeigu neduoda ramybės, tai gali per sekančią išpažintį pasakyti tai ką pamiršai per praėjusią išpažintį. Be to, smulkios nuodėmės atleidžiamos per bendrą atgailą prieš kiekvienas mišias. “Prisipažįstu visagaliam Dievui, ir jums broliai ir seserys … “

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes