KĄ ŽINOME APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ?
Matyti tikrovę kitaip

KĄ ŽINOME APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ?

Pajamas turėję deklaruoti kai kurie piliečiai buvo apstulbinti, kai paaiškėjo, jog yra skolingi valstybei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Valstybės skolininkai teisinasi, kad nežinojo, kas jų laukia mokesčių inspekcijoje. Situacijos groteskiškumą paryškina ta aplinkybė, kad skolos užgulė tuos piliečius, kurie yra socialiai pažeidžiami: neregistruotus bedarbius ar neseniai bankrutavusius smulkius verslininkus, nors Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose mūsų šalies teisės aktuose yra įtvirtintas toks modelis, kuris remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Būtent pastarojo esą ir pasigenda nauji valstybės skolininkai.

Dar kartą prisiminkime sveikatos apsaugos sistemos finansavimo schemą: sveikatos draudimo įmokos suplaukia į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), kuriame sukauptas lėšas administruoja ligonių kasos, apmokėdamos su gydymu ir sveikatos priežiūra susijusias paslaugas. Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys: vaikai, moksleiviai, pensininkai, neįgalieji ir kt, jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Kitaip tariant, mokame sveikatos draudimą patys arba jį moka už mus kiti.

Na, o naujieji valstybės skolininkai nepatenka į jokią grupę. Iš valstybės pareigūnų paaiškinimų susidaro vaizdas, kad jie linkę dėl to kaltinti pačius skolininkus. „Draudimas yra draudimas“, „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ – tokiomis frazėmis atsikerta valdžia. Formaliai žvelgiant, ji yra teisi: pilietis turi būti pats atsakingas už save ir savo ateitį, liautis ieškoti valdžios malonės ir pagalbos.

Tačiau medalis turi ir kitą pusę. Gal šalies gyventojai sutinka mokėti už anuos neregistruotus bedarbius? Gal visuomenė nori praplėsti valstybės lėšomis draudžiamų asmenų kategorijas? Ar jų buvo atsiklausta apie tai prieš priimant įstatymus?

Pagaliau tokios situacijos provokuoja diskusijas apie platesnį sveikatos priežiūros kontekstą. Egzistuoja PSD, o sveikatos priežiūros įstaigose pacientai turi nuolat primokėti už vaistus bei paslaugas. Nekalbant jau apie oficialiai įteisintą atsidėkojimą medikams ar neoficialią, bet visuotinai paplitusią praktiką, kai jiems duodami kyšiai. Šios praktikos yra tapusios viešu pasityčiojimu iš Konstitucijos, kuri garantuoja nemokamą gydymą. Ar ne laikas liautis meluoti patiems sau ir pripažinti, kad tokio gydymo paprasčiausiai nėra?

Kaip kyla ir kiti klausimai. Pavyzdžiui, gal Lietuvos gyventojai sutiktų mokėti didesnes įmokas į PSDF kaip Skandinavijos šalyse, bet nieko nemokėti atėjus į sveikatos priežiūros įstaigas? Taip pat gal geriau kaip tik sumažinti vertėtų iki minimumo valstybės lėšomis draudžiamų asmenų ratą, štai Vokietijoje net pensininkai moka tokias įmokas? Gal apskritai tegul dirbantys žmonės oriai susimoka už suteiktas medicinines paslaugas į kasą, o ne vogčiomis žvalgosi į balto chalato kišenę?

Atrodytų, prielaidų diskusijoms būtų, bet jų nenorima. Juk premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Raimundas Alekna viešai yra pareiškęs nemanantis, kad reikėtų keisti dabartinę sistemą. Ir jam nė motais, kad žmonės šios sistemos net nesupranta. Vėl tenka prisiminti tarptautinę patirtį. Neseniai JAV sveikatos reforma buvo priimta po kone metus užsitęsusių diskusijų, o įstatymas sudaro daugiau nei 1000 puslapių. Amerikiečiai žino, kad čia yra sudėta jų sveikatos priežiūros sistema.

O ką žino lietuviai?

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • ugne

    Lietuvoje jau senai yra panaikintas privalomasis draudimas

  • Šis teiginys parodo, kad tikrai nežinome apie sveikatos draudimą:)

  • Jonas

    Vienas toks įdomus sakinys pamąstymui: bedarbiai turėjo mokėti PSD įmokas 2009 metais, tačiau ką jiems pasakydavo nuėjus į sveikatos priežiūros įstaigas? Mokėk už paslaugas, nes nedirbi! Man nepavyko sugalvoti, koks tokios sistemos užmanymas. Gal kas padėsite? 🙂

  • Man tai isvis keista su tais mokesciai .As dirbanti, emiau patenta ir vistiek privalau sumoketi po72 litus.O kai susirgau, tai visvien turejau moketi uz visus tyrimus susipirkti krepseli operacijai. Tai ir kyla klausimas, kam as moku tuos 72 litus. Uz nedarbinguma ismokas sumazino iki apsurdo ribos. Skalpuoja mus kaip imanydami, o mes sypsomes idiotai.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes