ISTORINĖ BAŽNYČIOS GALIMYBĖ
Matyti tikrovę kitaip

ISTORINĖ BAŽNYČIOS GALIMYBĖ

Nugrimzdo į praeitį laikai, kai popiežiui kaip Dievo pateptam monarchui bučiuodavo kurpę

Nuo spalio 5 d. Katalikų Bažnyčia tris savaites gyvens Vatikane vyksiančio Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“ ritmu.

Šioje asamblėjoje dalyvaus 270 sinodo tėvų, kurių darbo dokumentas (Instrumentum laboris) buvo sudarytas remiantis pernai vykusios šeimai skirtos neeilinės sinodo asamblėjos išvadomis, papildytomis iš vyskupijų gautais pasiūlymais. Prieš metus vyko karštos ganytojų diskusijos šeimų sielovados, homoseksualių asmenų, sugyventinių porų pastoracijos ir kitais santuokos bei lytiškumo klausimais.

Tačiau pagrindinis diskusijų objektas buvo išsiskyrusių ir antrą civilinę santuoką sudariusių katalikų padėtis Bažnyčioje – net būdami uolūs šie tikintieji negali praktikuoti sakramentų. Didžioji dauguma sinodo tėvų pritarė nuostatai, kad po tam tikro atgailos laikotarpio leisti šiems katalikams grįžti prie sakramentinio gyvenimo. Vis dėlto pritrūko keliolikos balsų, kad šis pasiūlymas Bažnyčioje taptų praktika.

Metai po sinodo tapo gyvų diskusijų Bažnyčioje laiku. Griežto požiūrio šalininkai, kurie įsitikinę, kad Bažnyčios mokyme negali kisti net raidelė, surinko pusė milijono parašų po peticija popiežiui, ragindami jį pasmerkti tos pačios lyties asmenų santuokas ir neleisti suteikti Komunijos jau išsituokusiems tikintiesiems.

Vienuolika kardinolų, iš kurių keturi yra sinodo dalyviai, prieš dvi savaites išleido knygą, kurioje įrodinėja Komunijos teikimo antrą civilinę santuoką sudariusiems žalą. Vasarą Torunėje (Lenkija) įvyko reformų priešininkų, priešakyje su Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu kardinolu Gerhardu Mülleriu, konferencija.

Nesnaudė ir permainų šeimos pastoracijoje šalininkai, surengę savo konferenciją Romoje, kur dalyvavo Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos vyskupai. Pastarosios šalies vyskupų konferencija nuėjo dar toliau vasario mėnesį priėmusi nutarimą, kad jų šalyje Komunija antrą civilinę santuoką sudariusiems tikintiesiems bus teikiama jau dabar.

Kardinolas Reinhardas Marxas, Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir Pranciškaus patariamojo kardinolo organo „devyneto tarybos“ narys, žurnalistams sakė, kad Vokietijos vyskupai nėra „Romos padalinys“. „Kiekviena vyskupų konferencija yra atsakinga už sielovadą savo kultūrinėje aplinkoje ir turi pati skelbti Evangeliją, nes tai jos, o ne kieno nors kito užduotis, ‒ tikino Marxas. ‒ Negalime laukti, kol sinodas pasakys, kaip mes čia turime vykdyti santuokos ir šeimos sielovadą.“

Tačiau Vatikanas šį žingsnį priėmė tylomis. Tik kardinolas Gerhardas Mülleris reagavo į šį įvykį pareikšdamas Prancūzijos katalikų savaitraščiui „Famille chretienne“, kad jokia vyskupų konferencija negali koreguoti Bažnyčios mokymo.

Popiežius Pranciškus šias kardinolų ir teologų diskusijas tik stebi. Jis kiekvieną trečiadienį Romoje bendrųjų audiencijų metu skelbia katechezes šeimos tematika, kuriose gvildena vieną ar kitą šeiminio gyvenimo aspektą, apsiribodamas Bažnyčios katekizmo tezių praplėtimais ir praktiniais jų pritaikymais.

Tiesa, atsižvelgdamas į  praėjusių metų sinodo tėvų pasiūlymus popiežius Pranciškus išleido dokumentą, kuriuo dalinai reformavo santuokos negaliojimo bylų procedūras, jas supaprastindamas, pakeisdamas kai kuriuos lotynų apeigų katalikų bažnytinės teisės kodekso kanonus.

Tokia pontifiko pozicija neturėtų stebinti – katalikybėje negrįžtamai nugrimzdo į praeitį laikai, kai popiežiui kaip Dievo pateptam monarchui bučiuodavo kurpę. Pranciškus ne sykį kalbėjo apie atvirą pasikeitimą nuomonėmis, skatindamas vyskupų kolegialumą ir požiūrių įvairovę. Visgi negalima atmesti situacijos, kad iškils klausimų, kurių galutinis sprendimas sinodo bus paliktas popiežiui.

Nors popiežius Pranciškus užbaigdamas savo apaštališką kelionę į JAV, skrydžio iš Filadelfijos į Romą metu, atsakinėdamas į kartu su juo skridusių tarptautinės žiniasklaidos atstovų klausimus, pabrėžė, kad neteisinga kalbant apie sinodą matyti tik išsiskyrusių katalikų problemas, bet šis klausimas yra pagrindinis kalbant apie šeimos pastoraciją.

Kuo tokia ypatinga ši problema, kad dėl jos vyksta šie aršūs debatai aukščiausiu lygmeniu, jog net kalbama apie skilimo Bažnyčioje perspektyvą? Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus.

Neseniai duodamas interviu italų jėzuitų leidiniui „La Civiltà Cattolica“ Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (ilgametis Josepho Ratzingerio mokinys) pareiškė, kad Bažnyčios misija nėra žvilgčioti į žmonių miegamąjį, bet būti su jais bendrystėje už vaišių stalo.

Prieš sinodo tėvus, priešakyje su popiežiumi, atsiveria istorinė galimybė įtvirtinti tokios Bažnyčios viziją.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes