ISTORIJOS SVARSTYKLĖSE VĖL NUSVĖRĖ POLITIKŲ INTERESAI
Matyti tikrovę kitaip

ISTORIJOS SVARSTYKLĖSE VĖL NUSVĖRĖ POLITIKŲ INTERESAI

Įsivaizduokime tokią groteskišką situaciją: aktorius Gerardas Depardieu būtų pilietybės prašęs ne Rusijos, o Lietuvos. Neabejotinai iš Prezidentūros būtų atėjęs mandagus atsakymas – aktorius neturi nuopelnų Lietuvai, todėl negali būti jos piliečiu. Net jei koks Nobelio premijos laureatas pamiltų mūsų kraštą ir užsinorėtų su juo susisieti, jam tai nepavyktų, nes sulauktų mandagaus neigiamo atsakymo, kad nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Tokio sulaukė ir Lietuvai atstovaujanti čiuožėja amerikietė Isabella Tobias.  Kartu su Deividu Stagniūnu čiuožianti sportininkė su savo partneriu prarado viltį dalyvauti kitais metais Sočyje (Rusija) vyksiančiose olimpinėse žaidynėse. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paklausė Pilietybės komisijos išvadų ir išimties tvarka amerikietei pilietybės nesuteikė.

Šokiai ant ledo yra porinė rungtis ir rasti du aukšto lygio, tarpusavyje derančius sportininkus yra labai sudėtinga. Todėl pilietybę čiuožėjams išimties tvarka suteikiama net tokios šios sporto šakos mekose kaip Rusija ir JAV.

Šis Prezidentūros sprendimas nenustebino, nes bandymų jau būta. Kita to paties D. Stagniūno ankstesnioji partnerė Katherine Copely, prieš trejus metus irgi nesėkmingai bandė tapti Lietuvos piliete. Dar anksčiau 2006 m. prezidentas Valdas Adamkus nesuteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka amerikiečių krepšininkei Kathryn Douglas.

Jei pats sprendimas buvo nuspėjamas, tai jo argumentaciją galėtume vadinti nuobodžia sofistika. „Pilietybės įstatymas aiškiai nurodo, kad tai turi būti žmogus, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Už būsimus nuopelnus negalima suteikti pilietybės. Pilietybė pagal savo esmę yra asmens teisinio ryšio su valstybe patvirtinimas. Tai nėra kažkoks aktas, kurio pagrindu asmuo galėtų lengviau atvažiuoti į šalį ar gauti iš to naudą. Pilietybė nėra dovana“, – BNS sakė Prezidentūros Teisės skyriaus vadovė Rasa Svetikaitė. Buvo pabrėžta, kad kandidatė nėra integravusis į Lietuvos visuomenę.

Turėtume pasakyti, kad nuopelnai yra traktavimo klausimas. Juk sporte patekti į čempionatų pirmus dešimtukus yra didelis pasiekimas. Be to, pagal tokią logiką joks užsienio sportininkas niekada negalės gauti Lietuvos pilietybės išimties tvarka, nes jis juk negali atstovauti mūsų šaliai be pilietybės (dailiojo čiuožimo čempionatai yra išimtis).

Tuo labiau kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnis nurodo, jog nuopelnais Lietuvos Respublikai laikoma užsienio valstybės piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Nedaug yra visuomenės gyvenime veiklos rūšių, kurios taip garsintų vieną ar kitą šalį kaip sportas. Globaliame pasaulyje jis savišku būdu reprezentuoja valstybių dėmesį kultūrai, vystymosi spartą, ugdo patriotiškumą. Nė viena su sveiku protu nesusipykusi šalis neatsumia kultūros veikėjų, mokslininkų ar sportininkų, kurie nori būti jos piliečiais. Negana to, pasaulyje ši išimties tvarka dažniausiai būna taikoma būtent sportininkams.

Paradoksalu, bet mūsų mažytės šalies garbę nori ginti mergina iš JAV, supervalstybės pilietė, o to neretai, pavyzdžiui, mūsų numylėtieji krepšininkai, tikri jos piliečiai, kratosi. Ir teiginys, kad I. Tobias blogai integravosi į mūsų visuomenę atrodo absurdiškai, kai žinome, kad tūkstančiai Lietuvos piliečių gyvenančių užsienyje yra dezintegravęsi iš jos.

Akivaizdu, kad už šio sprendimo slypi politinės priežastys. Tai – „paksogeito” pasekmės. Iki jo pilietybe išimties tvarka buvo teikiama nesunkiai. Po skandalo su Jurijumi Borisovu ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo suteikimo jam pilietybės istorijoje išimties tvarka gauti pilietybę tapo beveik neįmanoma.

Tačiau kodėl turime dėl vienos skandalingos istorijos laužyti kitų žmonių likimus? Kaip šią šalį turi vertinti D. Stagniūnas, kuriam jau antrą sykį atimama galimybė dalyvauti olimpiadoje?

Prezidentė išreiškė savo valią, kuri tebuvo tik atsisakymas žengti drąsų žingsnį ir nenoras prisiimti atsakomybę. O gal prezidentę valdo baimė, kad jai būtų pagrasinę apkalta jos oponentai?

Tad kaip įprasta istorijos svarstyklėse: vienoje pusėje – politiniai interesai, o kitoje – jaunų žmonių gyvenimai. Ir kaip visada nusvėrė politika.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Dzyvai

    Nepritariu straipsniu autoriui, ir džiaugiuosi, kad pilietybė taip lengvai neparsiduoda. Anokia čia garbė laimėti medalius per “natūralizuotus” vienam čempionatui sportininkus (iš ko šaiposi per varžybas tiek komentatoriai tiek sporto gerbėjai). Nebūtina visur lygiuotis į Rusijos ar JAV pavyzdžius, nes tie pavyzdžiai – politika atrodyti galingais ir siekti dominavimo – svarbiau už vertybes. Na neturim savų subrandintų ledo šokėjų, tai neturim. Neapgaudinėkim nei savęs, nei kitų. O juk galim kviest, įtikinėti, ir net nusipirkt – bet kam pulti taip žemai? Džiaugiuosi, kad Lietuvoje šį kart vertybės buvo aukščiau už politinius interesus – užsikabinti medalį kurio nesame verti. Netapkime dar vieni, kurie į olimpiadą nusiveš ne nacionalinę rinktinę, o pinigų rinktinę.

    • Viluckas

      kas šiuo atveju vertybė? Juk kalbama apie išimtį. Ir apie kokius pinigus kalbate? Prie šios poros parengimo prisideda Tobias tėvai.
      Matosi, kad nesate susipažinęs su šios sporto šakos specifika. Kur Stagniūnui mūsų šalyje rasti tarptautinio lygio partnerę? Ir jei jos nėra atsisakyti troškimo vykti į olimpiadą?

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes