IŠPAŽINTIS INTERNETU?
Matyti tikrovę kitaip

IŠPAŽINTIS INTERNETU?

Prieš kelias dienas gavau keletą žurnalistės Gintarės Prūsaitės klausimų apie interneto ir tikinčiųjų santykį. Štai koks gavosi mūsų pokalbis.

Ar katalikiškos svetainės turi stengtis visomis įmanomomis priemonėmis pritraukti kuo daugiau žmonių dėmesį? O gal jos turėtų būti skirtos tik patiems tikintiesiems, kuriems nereikia gražios išvaizdos, bet tik kokybiško turinio?

Reikalingas paprasčiausias profesionalumas, geras skonis, ėjimas koja į koja su skaitmenine pažanga. Geras turinys nepasieks adresato, jei svetainės dizainas bus nepatrauklus. Be to, nepamirškime internetas neturi „vietos“. Niekada nėra svetainės „tik patiems tikintiesiems“, į ją gali atklysti bet kas. Svarbu žinoti, ką norime pasakyti, ir tai daryti kiek įmanoma kokybiškiau.

Koks interneto vaidmuo evangelizacijoje?

Galima atsakyti vienu žodžiu: milžiniškas. Nūdienos žmogus gyvena virtualioje tikrovėje, jo mąstymo būdas yra „skaitmeninis“, ypač tai taikytina jaunajai kartai, kuri yra IT karta. Štai paieškos sistemų „Google“, „Yahoo“ bei „Ask.com“ duomenimis 2007-aisiais dažniausiai interneto vartotojų užduodami klausimai buvo „Kas yra Dievas ir meilė?“. Ar bereikia didesnio iššūkio krikščionims?! Internetiniai forumai yra „naujieji Areopagai“, kur vyksta betarpiškos diskusijos peržengiančios įvairių sąlygojimų ribas. Jose Dievo žodis gali nuskambėti su nauja jėga. „Matrix“ kūrėjų intuicija apie skaitmeninį mesiją Neo tampa realija. Atsiranda iki šiol neregėta galimybė užkalbinti milijonus. Neveltui „Second life“ atidaromos bažnyčios.

Ar virtuali tikinčiųjų bendruomenė gali pakeisti realią bendruomenę bažnyčioje, parapijoje? Ar tiesiogiai transliuojamos mišios internetu gali pakeisti realų dalyvavimą mišiose? Ar įmanoma, kad išpažinčių klausytųsi kunigai internetu? Ar tai būtų gerai, ar neperžengtų etikos?

Manau vertėtų skirti tam tikrus dalykus. Sakramentai yra teikiami konkretiems asmenims, konkrečioje vietoje. Tad yra sąlytis su tikrove. Tuo tarpu internetas yra virtualus pasaulis, taip pat jis sudaro galimybes slėpti savo tapatybę, apsimesti. Todėl abejoju išpažintimi internetu. Kita vertus, iš istorijos žinome atvejus, kai žmonės savo nuodėmes išguldydavo raštu ir pasiųsdavo nuodėmklausiui. Nežinome kokius sprendimus šiuo klausimu priims ateityje Bažnyčios vadovybė. Juk prieš penkiolika metų neįsivaizdavome internetinių maldos, Biblijos, teologijos mokyklų, dvasinio vadovavimo, užtarimo maldos internetu. Nūdien tai realija.

Kas dėl virtualios tikinčiųjų bendruomenės, tai yra viena iš bendruomeniškumo formų. Be to, nepamirškime visuotinio, universalaus Bažnyčios matmens. Juk egzistuoja visuotinė, mistinė viso pasaulio tikinčiųjų bendrystė. Internetas ją padaro glaudesne. Visgi artimo meilės darbų internetu nenuveiksi. Jie reikalauja kūniško, o ne virtualaus dalyvavimo.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes