GAVĖNIA BE SEKSO?
Matyti tikrovę kitaip

GAVĖNIA BE SEKSO?

 

Gavėnia...

Katalikiškos agentūros praėjusią savaitę pranešė, kad arkivyskupas Paciano Aniceto iš Pampanga (Filipinai), kuris yra šios šalies vyskupų konferencijos šeimos ir gyvybės komisijos pirmininkas, pataria sutuoktiniams susilaikyti nuo lytinių santykių gavėnios metu. „Tai yra pačių porų sprendimas, bet mes rekomenduojame jį”, – žiniasklaidai sakė prelatas iš Filipinų, pasitelkęs musulmonų Ramadano pavyzdį ir priminęs Biblijos nuostatą, kad žydų kunigai galėdavo vadovauti apeigoms Šventų Švenčiausioje vietoje tik prieš tai susilaikę nuo santuokinio akto.

Ko gero, ne viena praktikuojančių katalikų sutuoktinių pora šį klausimą patyliukais svarstė prieš gavėnios pradžią. Sakau patyliukais, nes mūsų krašte tarp aktyvių katalikų seksualinio gyvenimo temomis mieliau kalbama kunigų celibato, o ne šeimos kontekste. Ši tema tebėra savotišku tabu pamaldžiam žmogui, dėl ko nevertėtų stebėtis, nes viena vertus, mūsų žiniasklaidoje seksualinės temos yra itin dažnos, tad tam tikra visuomenės dalis jas sąmoningai ignoruoja, kita vertus, daug katalikišku pasaulėvaizdžiu besivadovaujančių žmonių seksą laiko „žemu“ dalyku.

Taip pat nevertėtų pamiršti, kad esama ir mentaliteto klausimo. Tiek antiseksualinės nuostatos, tiek minėta arkivyskupo iš Filipinų rekomendacija turi gilias šaknis katalikybės istorijoje. Pavyzdžiui, šv. Jeronimas manė, kad susituokusioms poroms negalima priimti komunijos keletą dienų po „gyvuliško lytinių santykių akto“. Jis yra rašęs: „Protingas vyras savo žmoną turi mylėti protingai, o ne dėl aistros“ (…) Tas, kuris savo žmoną myli per aistringai, yra svetimoteriautojas.“

Nenuostabu, kad Bažnyčioje  įsitvirtino taisyklės, kad Dievas reikalauja susilaikyti nuo lytinių santykių per visas bažnytines šventes. Be to, sutuoktinių poros buvo raginamos susilaikyti nuo lytinių santykių ketvirtadieniais (Kristaus suėmimui atminti), penktadieniais (Kristaus nukryžiavimui atminti), šeštadieniais (Mergelei Marijai pagerbti), sekmadieniais (Kristaus prisikėlimui atminti) ir pirmadieniais (mirusiųjų sieloms pagerbti). 1566 m. Romos katekizmas reikalavo, kad tris dienos prieš komuniją būtų lytiškai nesantykiaujama. Nesunku paskaičiuoti, kad seksui likdavo tiktai antradieniai ir trečiadieniai. Tai paaiškina, kodėl iki XX a., kol popiežius šv. Pijus X nesiėmė tam tikrų priemonių, komunijos praktika buvo reta.

Arkivyskupo Aniceto rekomendacijos įrodo, kad vis dar gajus mąstymas, kuris seksą laiko tiktai santuokos „pagalbine priemone“ – nuolaida tiems, kurie dar nėra brandūs dvasiškai ir negali pasipriešinti savo kūniškiems geismams. Santuokinis seksas dėl malonumo, džiaugsmo ir elementaraus poreikio patenkinimo yra laikomas jei ne nuodėme, tai silpnybe. Tuomet jam ir taikomas askezės apynasris.

Tačiau siūlantys ir praktikuojantys sekso pasninką turėtų prisiminti, kad askezė krikščioniškoje perspektyvoje nėra savitikslė. Askezė turi konkrečiai praplėsti mūsų širdies akiračius. Pasninkas yra tuščias savimeilės patenkinimas, jei neišgyvename solidarumo su stokojančiais, jei su jais nesidaliname duona, materialinėmis gėrybėmis. Dievo nedžiugina burzgiantis žmogaus pilvas ar tvarkinga paklota sutuoktinių lova.

„Pasninkas, kokio aš noriu, tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duoti laisvę, sulaužyti bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems“, – Viešpaties vardu pranašauja Izaijas (Iz 58, 5 – 8). Belieka retoriškai klausti, kaip prie tokios programos įgyvendinimo prisideda sekso pasninkas?

Apaštalas Paulius krikščionis sutuoktinius mokė, kad lytiniai santykiai yra normali santuokinio gyvenimo dalis ir kad jos negalima apleisti, išskyrus tą laiką, kada abu, vyras ir moteris, turi atsiduoti maldoms (1 Kor 7,3–5). Žinoma, kad rekolekcijų, dvasinio susitelkimo dienos yra tas motyvas, kuris skatina atsitraukti nuo visko (taip pat ir sekso) ir būti tik Jo akivaizdoje. Ir to mums reikia, kad patirtume Dievo vaikų laisvę.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • vedęs vyras

    žinoma, kad per gavėnią “daugiau atsidedame maldai”. bet juk nesimeldžiame 24 val. per parą. laikas, kai nesimeldžiame, užpildytas daugeliu dalykų: miegas, darbas, rekreacija, valgymas, savišvieta, bendravimas etc. Per gavėnią toliau, kaip ir iki jos bei po jos gyvema tenkindami savo poreikius, pagal Maslow piramidę. tik akcentus šiek tiek pakeičiame, skirdami dvasiniams dalykams daugiau dėmesio.
    Tačiau kadangi gavėnia nėra kažkas pragariško, dėl ko turėtume vaikščiot paniurę, nelaimingi. atvirkščiai, krikščionio niekada neturi apleisti ramybė, džiaugsmas, meilė ir pan. jei jau skiriame dvasinimas dalykasms per gavėnią daugiau dėmesio, tai šie tyri dalykai, šios tikros vertybės turi dar slabiau subujoti. tame tarpe ir meilė turi labiau skleistis. taip pat ir meilė tarp sutuoktinių. ir kodėlgi lytinė meilė per gavėnią tarp sutuoktinių tampa nebešvari? itymus bendrabimas tarp mylinčių sutuoktinių – šventas reikalas. o per gavėnią šventumo neturi mažėti. taig aš už dar karštesnį seksą per gavėnią!

  • ren

    Stebinantis pasirinkimas rašyti apie seksą būtent gavėnios proga. Nemažiau nustebino Autoriaus apgailestavimas, kad apie seksą kalbama per mažai.

    • vedęs vyras

      ren, jei sekate Tomo rašinius, tai jis rašo apie daug ką, taip kad tema apie seksa puikiai dera plačiame jo pasisakymų spektre. be je, tai tik reakcija i katal. agentūrų pranešimus i arkivyskupo patarimus kaip seksu naudotis. o ar per daug kalbama apie seksą? vakarų pasaulyje apie seksą kalbama ir jo rodoma per daug. bet tikinčiųjų tarpe tai žymiai per mažai. apsiribojama kvailais tabu, pagraudenimais pabarimais, patarimais “ne daugiau 2 sykius per sabvaite” kontraversiškas ir konbtracepccijos klausimas… taigi tikintiejio turiapie tai šneketi, nes jei mes nesnekams, mumks ir musu vaikams patarimus duoda netikintieji, kuriu nuomones mums akivaizdziai netinkamos

      • Tomas

        puikiai suprastos intencijos. Ačiū.

    • Tomas

      pasirinkimą lėmė arkivyskupo iš Filipinų nuomonė. Taip, KATALIKIŠKUOSE sluoksniuose kalbama mažai šia tema.

  • ren

    Mano kuklia nuomone, katalikams apie seksą ir nereikia daug kalbėti. Tai turi likti susiję su paslaptimi, dviejų mylinčių žmonių slaptu džiaugsmu. Normaliam tikinčiajam netikinčiųjų negatyvios nuomonės yra “dzin”. Taip pat ir tėvus gerbiantiems, katalikiškoje šeimoje išauklėtiems vaikams.
    Gerai, katalikų žiniasklaida gali sekso temos neignoruoti. Tai jos pasirinkimas. Bet jei daeisime iki to, kad šią temą ims viešai nagrinėti popiežius, kunigai per pamokslus – tai jau bus po paraliais…
    Sėdi mišiose tėvai, vaikai, seneliai, nevedę – netekėjusios, vienuoliai – vienuolės ir girdi — “šiandien pamokslo tema apie sekso reikšmę gavėnios laikotarpiu”…

  • vedęs vyras

    ren, 1.nesutinku, kad nereikia kalbėti. reikia kabėti apie viską, kas aktualu. tik, aišku, ne bet kuo – su artimu žmogum arba su turinčiu kompetencijos. nes nuodėmė pasilikti nežinojime. 2. niekas, kas mus pasiekia, nėra dzin. viskas mus, o ypač – vaikus, veikia. taip kad reika turėti tvirta savo pozicija ir nuolat budeti, kad kas nesuklaidintu. nes paslysti, o ypač – silniems – labai lengva. yžač kad visoks blogis nuolat atakuoja , gundo.3. kada ir kaip sekso tema nagrineti – čia žmogaus išminties reikalas. galima net ir per pamoksla, atsizvelgiant i kontingentą ir klausimo gyli ar ploti. nereikia uzmirsti, kad yra ir be pamokslu daug galimybiu – seminarai, konferencijos, paskaitos, susitikimai, spauda, internetas knygos.
    ps. manau, kad jokių čia dviračių išradinėti nereikia, daug kas yra išdėstyta storajame katekizme, šv. rašte, knygose (na pvz. G. Vaitoškos) tik reika skaityti ir aiškintis.
    pps. griztant prie Tomo minimo arkivyskupo ar i ji panasiu: dažnai dvasininkai besistengdami perlenkia lazda. klaidingai mano, kad jei drausi, tai butinai iseis i gera. nebe tie laikai, kai zmones plakdavosi, nesiodavo durianačias grandines arba šokdavo į dilgėles ar erškėčius…

  • k.

    Man jau pagailo vargšo sekso po šitų jūsų kalbų. Gyvena sau šeima, myli ir mylisi. Ką čia dar šnekėti. Prie ko čia Gavėnia. Ką tas seksas blogo daro. Kam apie jį kalbėti? Ką apie jį kalbėti? Tam ir mylimės dviese (nu aišku ne visi), o ne su draugais, kunigais ir kolegomis. Tai taip intymu ir taip privatu, koks čia gali būti trečio asmens kišimasis nesuprantu. Dar pradės rašyti katekizmus KAIP reikia TEISINGAI mylėtis. Juk mes nekalbame kaip reikia brangiam žmogui išpažinti jausmus, tai eina iš širdies. O jei yra kažkoks noras ir poreikis kalbėti apie seksą (ypač vyrams), tai man atrodo nebrandumas. Garbingas vyras visada patyli šituo klausimu viešumoje. Nepraraskime tyrumo, pagarbumo ir išminties. Nenuvalkiokime mylėjimosi iki teisingu pozų, dienų, kartų. Čia tik mano nuomonė.

    • vedęs vyras

      k., iš dalies su tamsta galima sutikti. jei viskas vyksta tvarkingai, nereikia DIRBTINAI šios temsos eskaluoti. neveltui tai vadinama INTYMIA tema. betgi pasikartosiu šia tema ir Tomo straipsni išprovokavo vieno dvasiškio pasisakymas. taigi čia yra reakcija i pasisakymą. aš už tai, kad dvasiškiai kuo mažiua kištusi į tvarkingas doras, religingas šeimas, kad neisakinteu, o tartusi, konsultuotųsi. jei jau taip niežti nurodinėti, tepradeda nuo savo dražo apsišvarinimo – homoseksualų ir pedofilų. toliua teseka kitos paleistuvystės , kurios neturi nieko bendra su šeima. platūs dirvonai

  • kukulis

    Manau kad, lytinių santykių demonizavimas *buvo* viena iš bažnyčios klaidų. Dabar nerandu nuorodos, bet man labai patiko vieno katalikų teol. mokslų daktaro paskaita apie žmogaus skaistumą, nufilmuota ir patalpinta internete.
    Ten buvo akcentuojama mintis, kad lytiniai santykiai tarp sutuoktinių išlaiko žmogų skaistumo būsenoje. T.y. žmogus vis viena yra skaistus, kai jis praktikuoja lytinius santykius santuokoje.

    O dėl lytinių santykių gavėnioje – taigi buvo pasakyta, kad yra pasirinkimo reikalas. Juk net ir mėsos nevalgymas nėra privalomas dalykas. Jeigu žmogus sako “aš nusprendžiau nesilaikyti pasninko” ir jo nesilaiko, tai Dievo akyse jis nepavirsta baisiu nusidėjėliu.

    Esmė yra pačiam užsibrėžti ir to laikytis, o nedaryti kažką per prievartą. Jeigu tame, ką laisva valia užsibrėžei, įeina ir intymūs santykiai, tai yra pagirtina, tačiau nebūtina.

    Juk pasninko esmė yra *savanoriškas* kažko išsižadėjimas, savęs tramdymas, o ne prievartinis kažko darymas/nedarymas su įvairiais niurzgėjimais. Toks “pasninkas” tikrai neduoda jokių nuopelnų žmogui. Jau geriau pasakyti “aš nesilaikau pasninko”, negu perkreiptu veidu vaikščioti ir niurzgėti prieš Dievą ir bažnyčią, kad užduoda tokias sunkias užduotis.

  • vedęs vyras

    “lytiniai santykiai tarp sutuoktinių išlaiko žmogų skaistumo būsenoje. T.y. žmogus vis viena yra skaistus, kai jis praktikuoja lytinius santykius santuokoje.”- 100 proc. pritariu

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes