GALIOS CENTRAI SUSIDURIA NE ŠIAIP SAU
Matyti tikrovę kitaip

GALIOS CENTRAI SUSIDURIA NE ŠIAIP SAU

 

A.Januška

Vertinant FNTT vadovų atleidimu prasidėjusią politinę karštinę šalyje paprasčiausia būtų viską nurašyti priešrinkiminėms peštynėms dėl įtakos šiai įstaigai. Kaip ir naivu būtų kalbėti vien apie teisingą/neteisingą elgesį su valstybės pareigūnais ar sureikšminti FNTT pavaldumą.

Patiriame politinių galios centrų susidūrimą, drebinantį pagrindines šalies institucijas. Turime pasakyti, kad tokie susidūrimai nevyksta šiaip sau, vien todėl, kad kažkas užsimanė „viršūnėse“ pasistumdyti. Jie visuomet būna kažkieno išprovokuoti ir pirma į galvą atėjusi mintis kužda, kad vėl darbuojasi išorinės, Rusijos spec. tarnybų eskadronais besiveržiančios, jėgos.

Tokią mintį stengiasi įteigti ir pirmą sykį per sumaištį dėl FNTT viešumoje prabilęs buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus, kuris kovo 17–ąją „Lietuvos ryte“ FNTT krizę pavadino „pavydėtinu Rusijos žvalgybos analitikų darbo efektyvumu“. Tačiau aplinkybė, kad generolas ten pat prabyla apie energetinius projektus ir būsimus rinkimus, kuriuose siūlo nepamiršti, kad „labiausiai istorijos išbandyta partija yra socialdemokratai“, verčia manyti, kad verta žvalgytis ne tiek į išorę, o kiek į vidų.

Juk tas pats M.Laurinkus 2007–ųjų spalį tame pačiame „žymiajame“ dienraštyje atvirai rašė: „Keletas įtakingų Lietuvos politikų, kurie visiškai pagrįstai vadinami garbingu „valstybininkų“ vardu, ėmėsi užduočių formavimo iniciatyvos.“ Tik naivuoliai gali manyti, kad šie „įtakingi politikai“ kažkur dingo vien todėl, kad valdžioje yra konservatoriai – krikdemai ir Dalia Grybauskaitė.

Tiesa, politologas, TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius, neseniai atsakydamas į „Veido“ klausimus, teigė:

„„Valstybininkų“ galia žlugo, kai A.Januška buvo išmestas iš visų postų. Šiandien jis jau ketvirti metai išėjęs priverstinių „atostogų“, nes jo turėta įtaka valstybės gyvenimui buvo neoficiali, susijusi su socialdemokratų partija ir jos premjero Gedimino Kirkilo pritarimu, o socialdemokratai nuo 2008–ųjų rinkimų nebeturi pagrindinių galios svertų.“

Tačiau A.Januškai ir jo kompanionams postai nėra būtinas dalykas. Juk prieš šešerius metus didelę įtaką valstybės politikos formavimui turėjęs A.Januškos vedamas „valstybininkų“ klubas buvo piliečiams nematomas, o jo įtaka politiniams procesams neoficiali. Tai jiems netrukdė būti tikrąja šalies valdžia.

2008–aisiais Artūras Zuokas „VZ“ portalui yra sakęs:

„Taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų. Pacituosiu vieno valstybininko per privatų pokalbį išsakytas mintis: „Jeigu politikai yra nevykėliai ir nesistengia išlaikyti politinės galios savo rankose, tai natūralu, kad kažkas vis tiek ją paims. Valstybė negali būti nevaldoma. Todėl tą darome mes, nes žinome, ką su valdžios galia daryti.“

Kaip matoma iš šios „charakteristikos“, veikiama paisant „laiko interesų“. Kalendorius rodo, kad nenumaldomai artėja Seimo rinkimai ir energetinių projektų svarstymas. Tad išmušė laikas valstybininkams įsitraukti į galios žaidimus.

Visų pirma svarbiausios šalies politinės partijos dėl energetinių planų sutaria. Niekas iš jų nesipriešina suskystintųjų dujų terminalo ar atominės elektrinės projektams. Daug svarbiau, kieno rankos juos kontroliuos. Žinant A.Januškos dėmesį energetikai (jis buvo itin karštas „Leo.LT“ projekto šalininkas), būtų visai suprantamas jo bandymas įsiterpti į energetinius procesus.

Tam reikalinga apsilpusi vykdomoji valdžia. Juk po šio konflikto dėl FNTT susvyravo tiek Prezidentės, tiek Vyriausybės pozicijos. Iki šiol vyravo įsitikinimas, kad D.Grybauskaitė ir TS–LKD sudaro glaudžią bei neišardomą sąjungą, tačiau FNTT istorija įvarė pleištą į valdančiųjų santykius. Net po pirmadienio paliaubų TS–LKD viršūnės ir partijos „simpatikai“ visada prisimins Prezidentės akibrokštus Andriui Kubiliui, o Prezidentė jaus nuoskaudą, kad visa šalis pamatė, kaip ji suklydo dėl R. Palaičio. Ką kalbėti apie santykius koalicijoje, kuriuos lydės įtarumo ir nepasitikėjimo šešėlis?

Tai pasiekti buvo ir vėl pasitelkta VSD, kurios pažyma lėmė FNTT vadų nušalinimą. Čia vertėtų prisiminti neadekvačią A.Januškos įtaką saugumo struktūroms, apie kurią G.Kirkilas „Akiračiams“ yra sakęs:

„Kalbant apie konkretų A.Januškos atvejį, kuris dirbo visą laiką užsienio politikos srityje, tai aš sunkiai įsivaizduoju, ar gali užsienio reikalų sekretorius, viceministras ar krašto apsaugos sekretorius neturėti ryšių su VSD ar kitom atitinkamom tarnybom, taip pat prezidento? Tai yra nešvengiamas dalykas.“

Tokie ryšiai niekur nedingsta, o išmušus X valandai paleidžiami į apyvartą.

Kaip ši istorija paveiks šalies politinį gyvenimą, įmanoma tik spėlioti, nors norėtųsi, kad kažkas pasikeistų demokratijos stiprėjimo link. Ji kol kas yra vienintelė galimybė daugmaž teisingai tarp įvairių visuomenės grupių padalyti galią, nes rinkimų būdu skiria partijoms ir paskiriems asmenims tam tikras apibrėžtas galias. Juk nebūtų problemos, jei, pavyzdžiui, tas pats A.Januška dalyvautų rinkimuose.

Tačiau teisingumo bruožų tokios galios dalybos įgis tik esant maksimaliam skaidrumui. Kitaip tariant, kai visuomenė žinos, kas yra kas, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kurie bus visai visuomenei suprantami ir nekels abejonių. Kito kelio nėra, priešingu atveju teks stebėti dar ne vieną galios centrų susidūrimą.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes