Matyti tikrovę kitaip
Currently Browsing: Dievas ir mes

ARTIMIAUSIOJE ATEITYJE BAŽNYČIA CELIBATO NEATSISAKYS

Celibato tradicija suformavo ir kunigo Kristaus kario tipą, visada pasirengusio būti pirmose kovos dėl Dievo Karalystės, gretose.

KALĖDOS – DIEVAS YRA SU ŽMOGUMI

Žmogus tapo tuo šventnamiu, kuriame įsikūrė Dievas. Tai aiški nuoroda į tai, kad Dievas atpažįstamas žmoguje; jo nepritekliai, varganumas, žaizdos tampa susitikimo tarp Dievo ir mūsų vieta. Būtų klaida reliatyvizuoti Dievą žmogui, pastarąjį padarant visa ko matu, tačiau nevalia nepastebėti, kad Kalėdų įvykis sutelkia mūsų dėmesį ties žmogaus tragedija ir didybe.

„JEI KRISTUS NEBŪTŲ PRIKELTAS, TUŠČIAS BŪTŲ MŪSŲ TIKĖJIMAS“

Palangiškiams ir kitų parapijų gyventojams T.Viluckas linki, kad šios šv. Velykos būtų tikros Prisikėlimo dienos, kad kiekvienas prisikeltų iš savo abejonių, nevilties, kad širdyje nebeliktų baimės, vienatvės pėdsakų, įvyktų gilus širdies perkeitimas.

ŠV. MALACHIJO PRANAŠYSTĖ – SMALSUMO DIRGINIMAS

Apreiškimų ir vizijų troškulio apimti žmonės vyksta į Medjugorje, godžiai skaito knygeles, kuriose skelbiami įvairūs regėjimai, pasineria į abejotinas maldingumo praktikas ir tuo „įžeidžia Dievą“, nes tikėjimą keičia akivaizdumo geismu, o tikrąjį dvasinį gyvenimą – pasakomis.

KUO GRĮSTAS MŪSŲ PAMALDUMAS DIEVO MOTINAI?

Stebint mūsų bažnytinį gyvenimą tenka konstatuoti, kad neretai Lietuvos kataliko jauseną formuoja būtent piligrimystės į šventas vietas prie Dievo Motinos atvaizdų ir įvairių jos apsireiškimų turinys.

« Previous Entries Next Entries »

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes