BITĖ AR MUSĖ ESI?
Matyti tikrovę kitaip

BITĖ AR MUSĖ ESI?

Senolis Paisijus Šventkalnis sakydavo, kad žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas: bičių ir musių.

Ką daro bitė, nuskridusi į sąšlavyną?… Ji suka ratus apie visą sąšlavyną, suranda vienintelę gėlę, tupia ant jos ir surenka medų.

Ką daro musė, nuskridusi į žydintį sodą?

Musė praskrenda pro visus medžius, skrenda į tolimiausią ir tamsiausią užkampį, suranda krūvelę mėšlo, ir tupia ant jo.

Jeigu paklaustume bitę: „Bite, koks pasaulis?“, ką ji mums papasakotų? „Visur medus“, – atsakytų. „Netgi sąšlavyne?“ – „Žinoma, ir sąšlavyne, – tartų bitė, – pati tai žinau“.
Jeigu užklausus musės, koks pasaulis? – „Visur tik mėšlas. Netgi žydinčiam sode“.
Kokiai kategorijai save priskirti?

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Rytis

    Retorinis klausimas. Kaip toje lietuvių pasakėčioje. Gyrėsi musė visiems, kad kasdien sunkiai aria žemę. Pasirodo, ji knaisiodavosi jaučiui po sprandą, o jai atrodydavo, kad "arė juodai" nepakeldama akių nuo žemės.
    Iš dalies esu musė. Nors šiandien ir bitei medus gali apkarsti, kai jo pilna visur. Ir musei mėšlas gali pasirodyti saldus kaip medus.
    Beje, Biblijoje Belzebubas (hebr. Ba'al-
    Zebub – musių valdovas) dažnai vaizduojamas musės pavidalu. O "buitinė" musė vaikui, palyginus su laukine bite, atrodo nekaltas sutvėrimas. Neturi geluonies.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes