AŠ IR “LRYTAS”
Matyti tikrovę kitaip

AŠ IR “LRYTAS”

Ko gero, atidesnis skaitytojas pastebėjo, kad portale „Lrytas.lt“ pasirodė mano straipsnis „Adventas – vilties laikas“. Noriu užbėgti už akių galimoms interpretacijoms ir kai ką paaiškinti.

Prieš savaitę į mane kreipėsi „Lrytas.lt“ vyr. redaktorius Rimvydas Valatka. Jis maloniai pakvietė mane karts nuo karto parašyti straipsnių portalui. Tuo pačiu jis užtikrino mane, kad mano rašiniams nebus taikoma jokia cenzūra.

Prisipažinsiu, kad tiek pasiūlymas, tiek pats neformalus p. Valatkos laiško tonas nustebino. Juk ne sykį esu kritikavęs „Lietuvos ryto“ grupę, ir patį Rimvydą Valatką.

Kaip supratote, Valatkos siūlymą priėmiau. Manau, kad bus mano skaitytojų, kurie nusivils tokiu sprendimu, tačiau noriu pareikšti, kad jį priėmiau atsakingai ir viską apsvarstęs. Tad savo straipsnių skaitytojams noriu paaiškinti šio pasirinkimo motyvus.

Visų pirma turiu priminti, kad nesu NĖ VIENOS redakcijos darbuotojas. Vienus leidinius su kuriais bendradarbiauju vertinu labiau, kitus mažiau. Rašydamas straipsnius visuomet vadovaujuos savo sąžine. Galiu drąsiai save vadinti nepriklausomu žiniasklaidininku, kuris vadovaujasi tik įsitikinimais, o ne grupiniais interesais. Neslepiu, kad šie įsitikinimai yra krikščioniški, politinės pažiūros – konservatyvios, o kultūrinės vertybės – liberalios.

Todėl noriu nuraminti visus: mano kritiškas požiūris į „Lietuvos ryto“ grupę nuo bendradarbiavimo su „Lrytu.lt“ nekis, nebent pačioje grupėje įvyktų fundamentalūs pokyčiai. Tuo labiau, kad su p. Valatka dalykiškai sutarėme, kad tai nereikš mano lojalumo (beje, to net nebuvo prašoma) šiai grupei.

Taip pat esu įsitikinęs, kad krikščionis turi eiti ir skleisti į visas erdves, ypatingai informacines, evangelines vertybes. Krikščionys neturi (ir negali) gyventi informaciniuose getuose. Šiuo požiūriu „Lryto.lt“ portalas yra gera platforma.

Kaip ir manau, kad faktas, jog Rimvydas Valatka ir Tomas Viluckas bando susikalbėti, Lietuvoje, kurioje klesti susiskaldymas ir priešprieša, yra pozityvus dalykas.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • ratukai

    labai gerai padarei, kad parasei i LRyt. Gera pastaba – ramadanas lietuvos ziniskalaidai svarbiau nei Adventas

  • „Jei negali jų nugalėti – paversk juos sąjungininkais.“

    Manau, kad būtent taip ir įvyko.

  • Žvelgaitis

    Gal ir gražu aiškinti kiekvieno savo gyvenimiško žingsnio priežastis. Ir sau ramiau ir draugams aiškiau ir nedraugai nesitikės ko nereikia:)

  • Labai puikus, krikščioniškas sprendimas. Žinią reikia skleisti.

  • Jeigu Algirdas Patackas parašo į komsomolkę, tai ką jau kalbėti apie Tomą. Ne šventieji gi puodus lipdo. Su malonumu šiame dienraštyje skaitau Mindaugo Kubiliaus sekmadienio Evangelijos komentarus. Man jie atsvara kriminaliniam penktam puslapiui, kuriuo beveik pilnai pavirtęs “Lrytas”. Tarp to melo, pikantiškų skandalų smulkmenėlių, žurnalistinės prostitucijos karts nuo karto pasirodys šviesūs Tomo straipsniai. Puiku! Tikiuosi, Lavastei parašius eilinį savo “šedevriuką” apie Bažnyčios “tamsiąją pusę”, lietryčio redaktorius turės geros valios greta įdėti Vilucko straipsnį (jei toks pasirodys) lygiai tiek, kiek jos turėjo, pakviesdamas Tomą rašyti į jo kuruojamą internetinį leidinį.

  • Sunkus sprendimas, bet, manau, teisingas. Yra pavojus, kad prasta aplinka gali juodinti ir patį, tačiau tai pavojus, kuriam suvešėjus galima nedelsiant ryšį ir nutraukti.

  • O as abejoju sio sprendimo teisingumu… Del keliu motyvu.

    Ko siekia lrytas ir p. Valatka kviesdamas nauja autoriu i savo portala? Krikscionisku vertybiu sklaidos? ne. Skaitomumo. Galbut dar noro atrodyti labiau objektyviu ir ivairiapusisku, nors taip nera. Kitaip sakant ispudzio. Daugiau kliku ir daugiau reklamos.

    Gerb Tomai, Jusu buvimas siame portale pades siekti jiems butent siu tikslu, ne tiek savojo.

    Puikuosites salia Valatkos tulzingu, pagiezingu komentaru, ir prisidesite prie ISPUDZIO, ne realybes, kad stai portalas islaiko nuomoniu pusiausvyra. Abejoju, ar lrytas, kuris zada necenzuruoti, detusi pvz Jusu atsaka kokiam Valatkos komentarui, kuriame butu kritika ir paciam dienrasciui ar portalui, su juo susijusioms imonems.

    Gausite atlygi – honorara is ranku tu zmoniu, kurie zurnalistika paverte juodu bizniu. Kurie uzdirba is tarnystes maximoms ir pan. Ar pinigai is tiesu nekvepia?

    Jusu argumentai is tiesu panasus i saviguoda ir pasiteisinima. Bet neitikino. Jei velnia bandytumet perkalbeti visuomeniniais pagrindais – pirmyn, bandykite. Bet gi ne uz dyka tai dartysite… Priesingai nesamoningai padesite tam velniui subtiliau klaidinti zmones, igyti didesnio svorio prisidengiant graziais autoriu vardais ir pan.

    Ne vienas autorius ir zurnalistas yra susidures su panasia problema. Bet is tiesu gerbiu zurnalistus (kuriu tikrai yra nemazai), kurie nebandydami guostis principingai NIEKUOMET neis dirbti ir tokiu budu talkinti nei Lietuvos rytui, nei Respublikai, nei kitam panasaus lygio gaivalui.

    Bus idomu stebeti, kaip leituvos rytas desis zuvusio gatveje lavona i pirma puslapi ir cia pat spausdins Jusu sviesu komentara apie krikscioniskas vertybes.

  • ratukai

    Kiek man žinoma, yra du Lietuvos Rytai – Vainausko ir Valatkos. Vainauskui religijos nereikia

  • “Lryto” priede “Ekstra” pasirodė vieną garbingiausių Lietuvos žurnalistų Tomą Dapkų žeminantis straipsnis. Pulkininko V. Pociūno mirtis padalijo mūsų žiniasklaidą į dvi puses.
    Šiandien, kada ypač suintensyvėjo vienos žurnalistų pusės, kuriai VSD prilipdė “vanagų” pavadinimą, puolimas. Nežinau, rašyti į “Lietuvos rytą”, kuriuo VSD naudojasi kaip viena iš pagrindinių tribūnų šmiežiant laisvus ir dorus žurnalistus, yra, mano galva, tam tikros ribos peržengimas.
    Prisimindamas straipsnių ciklą “Lryto” int. dienraštyje, ciniškai žeminantį silpnos sveikatos poetą Sigitą Gedą, kada šis buvo atsidūręs itin nepavydėtinoje situacijoje, galiu drąsiai pasakyti- netikiu nei vienu šio int. dienraščio redaktoriaus geru ketinimu. Nei vienu!!!
    Nūdienos situacija visai kita, nei prieš kokius gerus metus, kada draugų tarpe kalbėjom, jog liudyti Kristaus šviesą ir socialinį teisingumą ypač svarbu pasaulietiniuose leidiniuose. Tokiuose, kaip “Lrytas”, delfi.lt., “Respublika”. Todėl Mindaugą Kubilių, Juozą Dapšauską iš dalies suprantu. Jie pradėjo rašinėti į šiuos dienraščius, kada dar nebuvo tokios milžiniškos šmeižto kampanijos prieš drąsius ir padorius žurnalistus. Šiandien, deja, situacija pasikeitė. Būti solidariu su Tomu Dapkumi, Valdu Vasiliausku, Dariumi Kuoliu, Virginijumi Valentinavičiumi, Tomu Čyvu ir rašinėti į dienraštį, kuris juos šmeižia, man yra nesuprantamas poelgis. Kokie jo motyvai? Duonos kąsnis? Prie savo pavardės pridėti neetatinis “Lietuvos ryto” korespondentas? Pasididžiuoti, kad išlindai iš savo “urvo” ir veiki priešo teritorijoje? Pasiteisinti prieš save ir kitus, kad rašai tik religinio turinio tekstus ir save niekuo prieš tą dienraštį neįpareigoji?
    Menka paguoda, kada “Lietuvos ryto” redaktorius nusižeminęs paskambina ir pakviečia bendradarbiauti, būtent, po straipsnio, kuriame buvo “užvažiuota” ant vieno garbingiausių Lietuvos vyskupų- Jono Kaunecko (ne šventa avelė, suprask).
    Nuoroda:
    http://www.lzinios.lt/lt/2009-12-07/tyrimas_2/bek_tomai_bek.html

  • Sta

    dar vienas suviduriavęs grafomanas: “Nemėgstu “Lietuvos ryto”, bet paprašė, tai netyčia parašiau į “Lietuvos rytą”, bet negalvokit, jog tai, kad parašiau į “Lietuvos rytą” visai nereiškia, kad pamėgau “Lietuvos rytą”.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes